Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – VUL SK) 2010 metais pirmą kartą Lietuvoje, Baltijos regione bei Rytų Europoje atlikta inksto transplantacija iš gyvo donoro, esant pacientės ir donorės nesuderinamoms kraujo grupėms.
36-erių metų moteriai, turinčiai A (II) kraujo grupę buvo persodintas jos mamos AB (IV) kraujo grupės inkstas. Praėjusį penktadienį, gruodžio 10 d., pacientė išleista į namus. Pasak medikų, jos savijauta gera, transplantuotas inkstas funkcionuoja puikiai.
Šios transplantacijos pasiruošimui ir atlikimui vadovavo Nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius, transplantacijos centro direktorius doc. Arūnas Želvys, Urologijos centro direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Transplantacijos procese dalyvavo Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriaus vedėja Dalia Aleknienė, gydytojos nefrologės Loreta Vareikienė, Eglė Ašakienė, Lilija Supranavičienė, Violeta Lastienė, Ingrida Pūkienė, gydytojas transfuziologas Antanas Griškevičius, gydytoja imunologė Tatjana Rainienė, Laboratorinės diagnostikos centro Kraujo perpylimo laboratorijos vyr. ordinatorė Vida Betingienė, Urologijos skyriaus vedėjas doc. Henrikas Ramonas, operaciją atliko gydytojai-urologai Genadijus Kučinskis, Česlovas Andreika, Ramūnas Tyla ir Albertas Čekauskas.
Pasaulyje iš nesuderinamų kraujo grupių inkstų transplantacijos atliekamos jau 20 metų. Didžiausia patirtis sukaupta Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir Švedijoje. Tačiau daugelyje net ir išsivysčiusių šalių tokios operacijos dar neatliekamos, nes tam reikalingas ne tik ligonio ir donoro sutikimas, bet ir gydymo įstaigos tarnybų, dalyvaujančių transplantacijos procese, aukšto lygio pasiruošimas.
VUL Santariškių klinikos yra vienintelė ligoninė Lietuvoje, kurioje atliekamos inksto transplantacijos iš gyvo donoro. Čia tokių transplantacijų patirtis yra gana didelė – 7-9 kartai per metus. Tačiau lyginant su kitų išsivysčiusių šalių statistika, Lietuvoje transplantacijų iš gyvo donoro atliekama per mažai. Esant donorui, norinčiam paaukoti savo inkstą sergančiam artimam žmogui, inksto transplantacija buvo negalima, jei jie skirtingų kraujo grupių. Tam, kad neįvyktų žaibinė transplantato atmetimo reakcija, ligonis pradedamas operacijai ruošti prieš mėnesį: skiriami specialūs imuninę sistemą slopinantys vaistai, taikomos tam tikros procedūros, šalinančios iš kraujo specifinius antikūnus.
Šiuo metu Santariškių klinikose nesuderinamos kraujo grupės jau nebėra absoliuti kliūtis inkstų transplantacijai iš gyvo donoro, nes sėkmingai nugalėjus imunologinius barjerus jau galima padėti didesniam skaičiui dializuojamų pacientų.