Kasmet, net ir ekonominio sunkmečio sąlygomis, valstybė vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria onkologinių susirgimų prevencijai, ankstyvajai diagnostikai bei visaverčiam gydymui. Siekiant užtikrinti ankstyvąją diagnostiką, Lietuvoje įgyvendinamos 4 prevencinės krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio programos. Gydyti centralizuotai perkamiems vaistams skirtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos per pastaruosius septynerius metus išaugo dešimteriopai. Per 147 milijonų litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama naudojama moderniai diagnostinei aparatūrai įsigyti, taip pat šio profilio gydymo įstaigoms renovuoti.
Šiuo metu Lietuvoje mirties priežasčių struktūroje, panašiai kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, mirtingumas nuo navikinių susirgimų užima antrąją vietą. Todėl, pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, šių susirgimų profilaktikai, ankstyvajai diagnostikai ir visaverčiam gydymui skiriamas ypatingas dėmesys.
Sergantiesiems onkologinėmis ligomis – ir dėmesys, ir lėšos
„Norėčiau pabrėžti, kad net ekonominės krizės sąlygomis PSDF lėšos, skiriamos onkologijai, nesumažėjo. Priešingai, pvz. vien tik vėžio prevencijos programoms vykdyti skirtos lėšos per pastaruosius metus išaugo 5 kartus ir 2010 m. sudarė 22 mln. litų“, – sako N. Ribokienė. Be to, pasak viceministrės, nuolat didėja ir PSDF lėšų dalis onkologijai skirtų vaistų centralizuotam įsigijimui.
Onkologinių susirgimų ambulatoriniam gydymui išlaidos sudaro apie 15 proc. PSDF biudžeto išlaidų visiems ambulatoriniam gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Sveikatos apsaugos ministerijai nuosekliai įgyvendinant Vaistų prieinamumo ir kainų mažinimo planą ir 2010 m. sumažinus vaistų kainas, beveik 9 proc. sumažėjo vidutinė recepto kaina, išrašyta daugiau kompensuojamųjų vaistų onkologinių susirgimų gydymui. Sumažinus kainas, atsirado galimybė į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti inovatyvius medikamentus, tuo užtikrinant pacientams pažangią terapiją.
2011 m. centralizuotai perkamiems onkologinių ligų gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatyta 20 mln. Lt daugiau lėšų lyginant su 2008 m., kai PSDF buvo didžiausias. Tai sudaro galimybę pilnai tenkinti kai kurių onkologinių ligų gydymui reikalingų vaistų poreikį. Pažymėtina, kad į centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašomi pažangiai terapijai skiriami itin brangūs, pagal griežtas indikacijas vartojami vaistiniai preparatai bei medicinos pagalbos priemonės, kurių daugelis pacientų patys nepajėgtų įpirkti.
Siekiant užtikrinti ankstyvąją diagnostiką, Lietuvoje įgyvendinamos 4 prevencinės krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio programos.
Pradėjus vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, labai greitai pasikeitė sergamumo struktūra. Nuo 2007 m. stabiliai vyrauja vis dažniau išaiškinami gimdos kaklelio in situ atvejai, kurie yra visiškai pagydomi. Atrankinės mamografinės patikros dėka įvyko esminis lūžis – nustatytų vėlyvųjų stadijų vėžio atvejų sumažėjo 3 kartus.
Aktyviai pradėjus tikrinti vyrus dėl priešinės liaukos vėžio diagnozuota daug vėlyvųjų stadijų atvejų, bet nuo 2009 m. stebima jų mažėjimo tendencija. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kaip pilotinis projektas, vykdoma tik dvejus metus, todėl kol kas anksti vertinti jos įtaką sergamumo struktūrai.
Siekiant pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką bei paslaugos prieinamumą, įvairios modernios įrangos įsigijo ne tik Respublikinio, bet ir Rajoninio lygio ligoninės pagal ES paramos priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“. Iš viso jai skirta daugiau kaip 147 milijonai litų. Šios priemonės tikslas – aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas šiuolaikiška aparatūra, leidžiančia diagnozuoti onkologines ligas ankstyvoje stadijoje ir efektyvinti šių susirgimų gydymą. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios yra pasirašytos 8 projektų finansavimo ir administravimo sutartys 130 270 552,00 litų sumai. Tikimasi, kad įgyvendinus visus suplanuotus projektus, onkologinių susirgimų diagnostikos ir gydymo kokybė bei prieinamumas per metus pagerės 55 600 pacientų.
Sveikatos apsaugos viceministrė N. Ribokienė neabejoja, kad su ES parama įgyvendinti projektai pagerins onkologinių susirgimų profilaktikos, diagnostikos bei gydymo galimybes.
„Lėšų ir gerumo pacientui niekada nebus per daug. Naujų, pažangių diagnostikos, gydymo metodų diegimas Lietuvoje bei dėmesys pacientui – nuolatinis SAM rūpestis, – sako viceministrė N. Ribokienė. – Tačiau svarbu, kad ir pats žmogus jaustų atsakomybę už savo sveikatą, nes tik sutelktomis visų – ir pacientų, ir medikų, ir sveikatos politikų – pastangomis galime įveikti šią klastingą ligą.“