2011 m. balandžio 11–15 d. Taline vyko Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ir Estijos socialinių reikalų ministerijos bei ligonių kasos (Eesti Haigekassa) organizuoti kursai tema ,,Sveikatos sistemos finansavimas po finansinės krizės“. Šių kursų išlaidas padengė Europos Sąjunga. Kartu su gausia Estijos delegacija seminare dalyvavo Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos ligonių kasų atstovai.
Renginyje pranešimus skaitė geriausi pasaulyje sveikatos sistemos finansavimo žinovai: Pasaulio sveikatos organizacijos darbuotojai (Joseph Kutzin, Tamas Evetovits), įvairių šalių (Jungtinės Karalystės, Airijos, Jungtinių Amerikos Valstijų) universitetų dėstytojai (Sarah Thomson, Harald Schmidt, Kees de Joncheere, Cheryl Cashin ir kiti), savo patirtimi sprendžiant ekonominio sunkmečio problemas sveikatos draudimo sektoriuje dalijosi kursuose dalyvaujančių valstybių sveikatos draudimo fondų atstovai (Adam Kozierkiewicz, Daiga Behmane, Liis Roovali). Lietuvos atstovas Valstybinės ligonių kasos Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius skaitė du pranešimus: apie giminingų diagnozių grupių sistemos pasirinkimą ir diegimą bei apie Lietuvoje taikytas priemones Privalomojo sveikatos draudimo fondo stabilumui užtikrinti finansinės krizės sąlygomis ir šių priemonių poveikį. Pagrindinis kursuose skaitytų pranešimų akcentas: efektyvesnių sveikatos draudimo išlaidų finansavimo būdų ieškojimas, siekiant geresnės sveikatos priežiūros kokybės ir prieinamumo, nepaisant ekonomikos svyravimų.
Kursuose buvo aptariama daug svarbių problemų, pareikšta vertingų įžvalgų. Pavyzdžiui, Jack Langebrunner pateikė įdomių minčių apie ateities sveikatos sistemos finansavimą. Jo skaičiavimais, Lietuvai iki 2030 m. sveikatos sistemos biudžetą reikės padidinti bent trimis BVP procentais: 1 proc. – dėl gyventojų senėjimo susidarančioms papildomoms išlaidoms kompensuoti, dar 2 proc. – dėl naujų medicinos technologijų plėtros. Charles Normand įspėjo, kad sveikatos sistemos finansavimas turi būti grindžiamas sveikatos politika, todėl būtina aiškiai suvokti ir įvardyti sveikatos politikos tikslus. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad kuo sudėtingesnį finansavimo mechanizmą sugalvojame, tuo jo įgyvendinimas brangiau kainuoja mokesčių mokėtojams.
Po pranešimų buvo diskutuojama apie įvairių šalių sveikatos draudimo išlaidų efektyvaus valdymo priemones, pvz., stacionarinių paslaugų mažinimo ir ambulatorinių specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros grandies stiprinimą. Skaudžiausiai recesija palietė Latviją, mažiausiai nukentėjo Estija, kuri turėjo sukaupusi didžiausią neliečiamą finansinį rezervą, padėjusį neskausmingai pergyventi krizę. Nustebino tai, kad Estijos pareigūnai jau dabar pradeda diskutuoti apie pasirengimą būsimam finansiniam sunkmečiui, kuris, atsižvelgiant į ekonominės plėtros cikliškumą, galėtų pasikartoti maždaug po dešimties metų. Tarptautinių kursų dalyvių pritarimo sulaukė Lietuvos ketinimai pateikti pacientams jų gydymo išlaidų ataskaitas.
Kursuose sukaupta medžiaga bus pristatyta ligonių kasų vadovybės posėdyje, o vertingiausias idėjas bus siekiama įgyvendinti ir Lietuvoje.
www.vlk.lt