Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, nuo pavojingos atmainos žarnyno lazdelių sukeltos infekcijos susirgusių žmonių Europoje daugėja. Nors Lietuvoje šios infekcijos atvejų nėra registruota, medikai ragina neprarasti budrumo ir rūpintis higiena: itin kruopščiai tekančiu vandeniu plauti daržoves, nevartoti nepasterizuoto pieno ir mažai termiškai apdorotos mėsos.
Europos Komisijos ir Roberto Kocho instituto (Vokietija) duomenimis, šių metų gegužės mėnesį Vokietijoje užregistruoti 796 enterohemoraginės Escherichia coli (toliau EHEC) ir 373 hemolitinio ureminio sindromo (toliau – HUS), kuris yra EHEC sukeltos infekcijos komplikacija, atvejai. Patvirtinti 6 mirties atvejai dėl HUS ir 3 mirties atvejai dėl EHEC infekcijos. Daugiausia susirgimų Vokietijoje EHEC buvo užregistruota gegužės 9–22 dienomis. Pirmasis su protrūkiu susijęs EHEC atvejis buvo nustatytas balandžio 25 d.
EHEC infekcija ir HUS užregistruoti visose amžiaus grupėse, tačiau 88 proc. asmenų yra vyresni nei 20 metų. 71 proc. atvejų – moterys. Protrūkio priežastimi yra EHEC O104:H4 bakterija, labai atspari cefalosporinams ir atspari trimetoprimui/sulfonamidui bei tetraciklinui.
Per Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą pranešta apie įtariamus ar patvirtintus EHEC/HUS atvejus, siejamus su Vokietijoje kilusiu protrūkiu, ir kitose Europos šalyse: Švedijoje, Anglijoje, Danijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje bei JAV. Beveik visi šiose šalyse atvejai susiję su kelionėmis į Vokietiją.
Aiškinantis EHEC protrūkio rizikos veiksnius Vokietijos kompetentingos institucijos ištyrė daugiau nei 500 maisto ėminių. Buvo tiriamos ne vien daržovės, tačiau ir pienas, mėsa ir jų produktai. Tik dvejuose agurkų ėminiuose nustatytas užterštumas E. coli bakterijomis. Vis dar laukiama tolesnių iš maisto išskirtų bakterijų kultūrų tipavimo rezultatų. Agurkai yra tiriami ir kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau patvirtintų pranešimų apie taršą EHEC bakterijomis iki šiol nėra.
Ešerichiozė – tai patogeninių Escherichia coli (E. coli) sukelta infekcinė liga, pasireiškianti viduriavimu neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą raižančiais skausmais.
EHEC paprastai sukelia hemoraginį kolitą. Išmatose kraujo priemaišų gali būti labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien krauju. Sunkiausia klinikinė EHEC injekcijos forma yra hemolizinis ureminis sindromas (HUS) ir trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP). 2-7 proc. asmenims, sergantiems manifestine ligos forma, gali išsivystyti HUS. EHEC gaminamas stiprus verocitotoksinas, vadinamas Shiga 1 ir Shiga 2 toksinais.
EHEC grupės pagrindinis serologinis tipas (E. coli O157:H7) buvo identifikuotas 1982 m.
EHEC pagrindinis šaltinis yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus, nevirintą pieną. Vandens ir maisto fekalinis užteršimas, taip pat maisto kryžminė tarša jį ruošiant taip pat yra svarbūs infekcijos plitimo keliai.
„Yra žinomi E. coli O157 protrūkiai, kilę per mėsainius, dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, šviežias obuolių sultis, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas. EHEC bakterijos yra pakankamai atsparios rūgščiai, todėl gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste, marinuotose daržovėse, todėl reikia būti budriems ir laikytis higienos ir maisto ruošimo rekomendacijų“, – sakė ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų nešiotoju.
Kad išvengtume užsikrėtimo ir sumažintume užsikrėtimo riziką, patariame:
• Vartoti pakankamai termiškai paruoštą mėsą ir jos produktus. Nustatyta, kad 70 laipsnių temperatūros 15-16 sekundžių ekspozicija mėsos gabalo viduje užtikrina bakterijų sunaikinimą.
• Nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.
• Žalias daržoves kruopščiai plauti tekančiu vandeniu, nulupti vaisių ar daržovių žievelę, nuvalytas ir nuplautas daržoves perpilti verdančiu vandeniu.
• Plauti rankas po kiekvieno sąlyčio su žalia mėsa, žaliomis daržovėmis, po sąlyčio su ligonio ekskretais, prieš gaminant maistą, prieš valgį.
• Vartoti pakankamai termiškai paruoštą mėsą ir jos produktus. Nustatyta, kad 70 laipsnių temperatūros 15-16 sekundžių ekspozicija mėsos gabalo viduje užtikrina bakterijų sunaikinimą.
• Nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.
• Žalias daržoves kruopščiai plauti tekančiu vandeniu, nulupti vaisių ar daržovių žievelę, nuvalytas ir nuplautas daržoves perpilti verdančiu vandeniu.
• Plauti rankas po kiekvieno sąlyčio su žalia mėsa, žaliomis daržovėmis, po sąlyčio su ligonio ekskretais, prieš gaminant maistą, prieš valgį.
Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 615 17383
beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras