Mėnuo: 2012 gegužės

Lėtinis venų nepakankamumas (LVN) yra viena dažniausiai pasitaikančių kojų venų ligų. Remiantis statistiniais duomenimis, visame pasaulyje juo serga daug žmonių. Kuo aukštesnis šalies išsivystymo lygis, tuo liga dažnesnė. Tai lemia gyvenimo būdas, antsvoris, nesubalansuota mityba, fizinės veiklos stoka, stovimas darbas, nepatogūs drabužiai, avalynė ir kt. Ne mažesnę įtaką turi ir paveldėjimas: jei abu tėvai serga LVN, greičiausiai sirgs ir jų vaikai, gyvendami minėtomis netinkamomis gyvenimo sąlygomis (tikimybė apie 80 proc.; jei serga vienas iš tėvų – apie 50 proc.). […]

Prof. G. Kiudelis, D. Kasperavičiūtė
LSMU MA Gastroenterologijos klinika

Dirgliosios žarnos sindromas yra patologija, su kuria savo klinikinėje praktikoje dažnai susiduria ne tik gastroenterologai, bet ir pirminės sveikatos priežiūros specialistai. Jis blogina pacientų gyvenimo kokybę, yra susijęs su didelėmis išlaidomis diagnostikai bei gydymui.
Šis funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškia pilvo skausmais ar diskomfortu bei pakitusios išmatų konsistencijos ir tuštinimosi dažnumu. Jokių organinės patologijos požymių dirgliosios žarnos sindromo atvejais nenustatoma.
Paplitimas įvairiose šalyse yra panašus, todėl manoma, kad jis nepriklauso nuo įvairioms populiacijoms būdingų mitybos, genetikos, aplinkos veiksnių. Vakarų šalyse šiuo sindromu ar kartu su juo ir kitomis funkcinėmis ligomis serga 23 proc. gyventojų, iš kurių 60–70 proc. moterys. Pacientų amžius įvairus, dažniausiai 20–50 metų. Lietuvoje duomenų apie susirgimo […]

Prof. Kim Fox,
Karališkojo koledžo Širdies ir plaučių instituto vadovas,
2006–2008 m. buvęs Europos kardiologų draugijos prezidentas

Profesoriaus tėvynėje Anglijoje sveikatos apsaugos sistemą griežtai reguliuoja Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NICE): tikrina mokslinius įrodymus ir leidžia pradėti gydyti naujais vaistais tik tada, kai jų efektyvumas yra įrodytas. Be to, NICE turi įvertinti, ar vaistu naudinga gydyti ekonominiu požiūriu. […]

Apie tai, kad nesaikingas vaistų vartojimas, visapusiškai palaikomas vaistų gamintojų ir pardavėjų, tampa nesveika mada ir šiuolaikinės visuomenės rūpesčiu, apsčiai gali pasiskaityti populiariojoje spaudoje, internete, išgirsti radijo ir televizijos laidose. Lietuvoje šias kalbas palydi ironiški pastebėjimai: jei kažkuo dar atsiliekame nuo Vakarų Europos, tai pagal vaistų vartojimą jau esame, o gal ir visada buvome, tikri europiečiai! […]

Psichologė psichoterapeutė Birutė Baranauskienė
Kauno psichoanalizės ir psichoterapijos studijų draugija

Rasa, 30 metų moteris, ištekėjusi prieš 10 metų, dukrai – penkeri. Kreipėsi dėl dukters. Jau antras mėnuo mergaitę bando pratinti prie vaikų darželio, tačiau nesėkmingai. Mergaitė nepaleidžia mamos nė per žingsnį, visą dieną prasėdi mamai ant kelių, geriausiu atveju – stovi šalia. Su kitais vaikais nežaidžia, su auklėtojomis nekalba. […]

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos profesorė, Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė habil. dr. Marija Rūta Babarskienė jaučia tvirtą pagrindą po kojomis. Pasirinkusi kardiologės specialybę ir nuolat besigilinanti į išeminės širdies ligos diagnostikos, susirgimo rizikos, gydymo ypatumus ir ligos prognozės numatymą, prisipažįsta visą gyvenimą siekianti kokybiškai atlikti bet kokią užduotį, nors žino, kad visko tobulai padaryti, visko sužinoti ir išmokti neįmanoma. Tačiau profesorė stengiasi kiekvieną dieną kažką pradžiuginti, kažkuo praturtinti savo, pacientų ir artimųjų gyvenimą. Kaip sekasi – pasakoja pati profesorė. […]

Balandžio 12-ąją Vilniuje jau ketvirtą kartą vyko Lietuvos hipertenzijos kongresas „Arterinė hipertenzija 2012“, skirtas Pasaulinei arterinės hipertenzijos (AH) dienai paminėti. Vieno iš renginio organizatorių, VU docento, VUL SK Nefrologijos centro direktoriaus bei Lietuvos arterinės hipertenzijos draugijos viceprezidento dr. Mariaus Miglino teigimu, šiųmetis kongreso šūkis – „Sveikas gyvenimo būdas“ – buvo pasirinktas norint pabrėžti, kokia svarbi gydant arterinę hipertenziją yra sveika gyvensena. Docentas akcentavo pagrindinius siekius, lemiančius teigiamus rezultatus, t. y. druskos bei kūno masės mažinimą, metimą rūkyti ir fizinio aktyvumo didinimą. Lietuvos gyventojai (tiek miestų, tiek ir nedidelių gyvenviečių) labai skiriasi nuo Vakarų šalių piliečių savo gyvensena. Ekonomiškai stiprių pasaulio miestų gatvėse galima pamatyti daug daugiau sportuojančių (ypač rytais) žmonių nei mūsų šalyje. Be abejo, kongrese daug dėmesio skirta ir medikamentinio gydymo aktualijoms. […]

Manau, kad Lietuvos farmacija neturi jokios ateities. Gal tai pernelyg griežtas vertinimas, bet iš tikrųjų tokio požiūrio į farmaciją, koks jis turėtų būti normalioje, Europos vidury esančioje šalyje, deja, Lietuvoje nėra. Dabartinė situacija man asocijuojasi su kažkada bažnyčioje išgirstu pamokslu apie tai, jog jeigu vilkai užpuola avių bandą, ją ginti puola savininkas, o piemenys išsilaksto. Todėl matydamas, kas vyksta dabar mūsų sistemoje, galvoju, kad ir Seime, ir žemesnėse grandyse mus valdo ne savininkai, o „samdiniai“. Ir tai vyksta daugelį metų. Kai pasiklausai profesionalų, atrodo, jie kalba teisingai, taip ir turėtų būti, tačiau vėliau paaiškėja, jog tai – tik populizmas, nes rezultatai „kalba už save“. […]

Balandžio 11-ąją visame pasaulyje minima Parkinsono ligos (PL) diena, dar vadinama raudonosios tulpės diena. Kas gi bendra tarp balandžio mėnesio, vienos dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų ir raudonos spalvos svogūninių gėlių? […]

Naujame žurnalo "Farmacija ir laikas" numeryje aktualijų skiltyje šįkart skaitykite – "Moderniosios vaistų politikos pasekmės: gydymo irklus perima vaistininkai" – apie tyrimą, kuris atskleidė seniai žinomas tiesas, o straipsnyje "Lietuvos farmacijos ateitis skendi migloje" – drąsi, vieno pirmųjų vaistinės savininkų, Saulius Jasiuleviciaus nuomonė. Įdomu, ką manote Jūs? Jūsų "Farmacija ir laikas"

, […]