Šių metų gegužės 11–13 d. Europos kardiologų draugijos iniciatyva visose šalyse jau trečią kartą buvo minima ŠN diena. Ji buvo pažymėta ir Lietuvoje. Be ŠN skirtų renginių, vykusių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, gegužės 11 dieną BNS spaudos centre susirinkę žurnalistai išgirdo daug įdomių minčių, faktų ir skaičių, susijusių su šia sunkia ir didelį susirūpinimą keliančia liga. Konferencijoje dalyvavo sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė, LSMU Medicinos akademijos (MA) doc. dr. Aušra Kavoliūnienė ir doc. dr. Vytautas Zabiela, VUL Santariškių klinikų gyd. Asta Grigaliūnienė.
Profilaktika – patikimiausia priemonė išvengti ŠN
Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė pripažino, jog efektyviausia sergamumo mažinimo priemonė yra stiprinti pirminę profilaktiką. „Vienas svarbiausių ginklų mūsų kovoje su šia liga – žinios, – pradėdama konferenciją patikino dr. J. Čelutkienė. – ŠN dienos minėjimas pirmiausia ir skirtas tam, kad visuomenė kuo daugiau sužinotų, kas tai yra ŠN, kas lemia jo išsivystymą, kaip ši liga sutrikdo žmogaus gyvenimą ir t. t.“ Daktarė savo pranešime apžvelgė simptomus ir ligos gydymo eigą. Svarbu, kad liga būtų laiku diagnozuota, tik tada ji gali būti efektyviai gydoma. Yra nemažai priemonių bei vaistų, kurie reikšmingai pagerina paciento gyvenimo kokybę, mažina mirtingumo rodiklius.
LSMU MA doc. dr. A. Kavoliūnienės nuomone, pirminė širdies funkcijos sutrikimo profilaktika turėtų būti skirta didelės rizikos pacientams, kuriems ateityje gali išsivystyti ŠN. Tokie pacientai dažniausiai pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją. Todėl šeimos gydytojo, kuris turi skatinti kiekvieną savo pacientą domėtis širdies ligomis, vaidmuo ypač svarbus. Docentės teigimu, esant struktūriniam širdies pakitimui, jau būtina ir kardiologo pagalba. Šioje ligos stadijoje labai svarbi antrinė profilaktika – t. y. paciento apsauga bei mokymas, kaip jis turi elgtis. Žinoma, labai svarbus ir gydymas, kuris įveiktų net ir labai sutrikusią širdies funkciją. Doc. A. Kavoliūnienė mano, jog šiuo ligos etapu pacientą būtų idealu gydyti ŠN klinikose, kurių, deja, Lietuvoje dar nėra. Sergantiesiems ŠN būtina ženkliai didesnė priežiūra nei sergantiems kuria nors kita širdies liga pacientams. Amerikiečiai dar 2009 m. įdiegė į klinikinę praktiką ŠN specialisto, kuris domisi ir žino labai daug apie ŠN ir gali padėti šia liga sergantiems pacientams, pareigybę. Reikia tikėtis, kad kada nors ir Lietuvoje turėsime tokių kardiologijos srities specialistų. Beje, dabar sergančiaisiais ŠN rūpinasi apie 15 atskirų sričių specialistų – pradedant šeimos gydytoju, kardiologu, baigiant hepatologu, pulmonologu ir kt. Doc. A. Kavoliūnienė pabrėžė ir reabilitacijos specialisto svarbą. Esą, jeigu rastųsi galimybė iš stacionaro bent dviem savaitėms nusiųsti pacientą į reabilitacijos centrus, labai pagerėtų jo gyvenimo kokybė ir išgyvenamumas.
Nemedikamentinių priemonių teikiamos galimybės
LSMU MA doc. dr. Vytautas Zabiela pripažįsta, jog dabar kai kuriems sergantiesiems ŠN greta medikamentinio gydymo taikomos ir intervencinės gydymo priemonės – implantuojamieji prietaisai, kurie labai reikšmingai keičia ligos prognozę. Lietuvoje yra prieinamos visos priemonės, kurias savo praktikoje taiko daugelis ES šalių.
Prietaisai ŠN gydyti skiriami į dvi grupes. Vienai priskiriami staigios širdinės mirties (puikiai žinoma, kad pacientai, sergantys ŠN, turi didesnę staigios mirties riziką nei šia širdies liga nesergantys) profilaktikai skirti aparatai. Antrajai grupei priklausantieji prietaisai sustiprina širdies raumens funkciją. Minėti prietaisai Lietuvoje implantuojami bent penketą metų, jų naudojimo praktika yra pakankamai gera, o pasiekti rezultatai džiugina. Ne mažiau svarbi ir teisinga pacientų atranka, nes šie prietaisai turėtų būti implantuojami tik tiems ligoniams, kuriems gydymas vaistais neveiksmingas. Docentą džiugina tai, kad šiandien Lietuvoje prieinami ir sudėtiniai – resinchronizuojamasis ir kardioverterį-defibriliatorių turintys prietaisai, kurie atlieka abi minėtas funkcijas, todėl sėkmingai apsaugo žmogų nuo širdies nepakankamumo paūmėjimo ir širdinės mirties. Šie prietaisai labiausiai gerina sunkių ligonių, sergančių ŠN, prognozę.
Nors pačios implantavimo procedūros esmė Lietuvoje nesiskiria nuo atliekamos ES šalyse, doc. dr. V. Zabiela priminė, jog tokių procedūrų pas mus atliekama vis dar nepakankamai. Pavyzdžiui, Danijoje širdies resinchronizuojamųjų aparatų implantuojama 3 kartus, kardioverterių defibriliatorių – 12 kartų, o sudėtinių aparatų – net 24 kartus daugiau nei Lietuvoje.
Dar vienas, galutinis ir sudėtingiausias, gydymo būdas yra širdies transplantacija. Būtent tokios operacijos atliekamos Lietuvoje dviejuose centruose – VUL SK ir Kauno klinikose.
Tinkamas gyvenimo būdas – geriausia investicija į sveikatą
Ne kartą pabrėžiama, kaip kiekvienam pacientui svarbu žinoti, koks yra optimalus sergančiųjų ŠN gyvenimo būdas…
VUL SK gyd. Astai Grigaliūnienei kelia nerimą pernelyg mažas Lietuvos gyventojų rūpinimasis savo sveikata. Ji priminė, jog patys svarbiausi veiksniai, lemiantys širdies ligas, tarp jų ir ŠN, yra mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkami mitybos įpročiai.
Jeigu dirbdami fizinį darbą ar savaitgalius savo sode gyventojai mano, jog jie sėkmingai mankština visas raumenų grupes, deja, klysta. Anot gydytojos, iš tiesų reikalingi specialūs pratimai, kasdien bent po pusvalandį kiekvienas žmogus turėtų atlikti fizinę mankštą, kurią gali pakeisti važinėjimas dviračiu, lipimas laiptais ir t. t. Šios paprastos, širdies kraujagyslių sistemai stiprinti skirtos priemonės tikrai padėtų išvengti arba atitolintų širdies ligas.
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje didžiulė problema yra gyventojų antsvoris. Šiandien nutukę yra net 60 proc. Lietuvos vyrų, o kas penkta moteris turi antsvorį. Būtina ne tik vengti lengvai pasisavinamų angliavandenių, bet ir ženkliai mažinti druskos kiekį.
Širdies nepakankamumas – ne epidemija, ir jos bijoti nereikia
Renginyje dalyvavusios sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės nuomone, dabar taikoma pažangi ŠN gydymo metodika, laikomasi kardiologijos ir ambulatorinių paslaugų teikimo reikalavimų, teikiamas specializuotas ambulatorinis gydymas. N. Ribokienė priminė, jog visai neseniai patvirtinta klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės programa, kurioje tarp kitų taip pat numatytas ir natriurezinio peptido tyrimas. Viceministrė taip pat pabrėžė šeimos gydytojo svarbą diagnozuojant ir gydant ŠN. Pastaruoju metu stiprinama ir plečiama šeimos gydytojo kompetencija.
„ŠN sergantiems žmonėms svarbu užtikrinti ne tik ankstyvą ligos diagnostiką ir tinkamą gydymą, bet ir slaugą, – įsitikinusi N. Ribokienė. – Dabar ir slaugytojai mokomi sergančiųjų ŠN slaugos aspektų, vykdomos podiplominės studijos, tad sudarytos visos galimybės tobulintis.“
Viceministrė N. Ribokienė konferencijos dalyviams taip pat priminė, kad apmokamų intervencinio ŠN gydymo paslaugų poreikis išaugo dvigubai, o intervencinės kardiologijos paslaugų suma padidėjo 2,5 mln. ir jau pasiekė 7 mln. litų. Tai reiškia, jog ministerija prioritetinėmis laiko tas modernias priemones, kurios garantuoja sėkmingą gydymą (implantuojamųjų prietaisų kainos siekia nuo 3 iki 17 tūkst. Litų. – Red. past.). ŠN ligoms gydyti per metus Lietuva skiria daugiau nei 40 mln. litų.
Parengė R Pečeliūnienė