Manau, kad Lietuvos farmacija neturi jokios ateities. Gal tai pernelyg griežtas vertinimas, bet iš tikrųjų tokio požiūrio į farmaciją, koks jis turėtų būti normalioje, Europos vidury esančioje šalyje, deja, Lietuvoje nėra. Dabartinė situacija man asocijuojasi su kažkada bažnyčioje išgirstu pamokslu apie tai, jog jeigu vilkai užpuola avių bandą, ją ginti puola savininkas, o piemenys išsilaksto. Todėl matydamas, kas vyksta dabar mūsų sistemoje, galvoju, kad ir Seime, ir žemesnėse grandyse mus valdo ne savininkai, o „samdiniai“. Ir tai vyksta daugelį metų. Kai pasiklausai profesionalų, atrodo, jie kalba teisingai, taip ir turėtų būti, tačiau vėliau paaiškėja, jog tai – tik populizmas, nes rezultatai „kalba už save“.
Geriausios vaistininkystės tradicijos valdžios nedomina
Esu įsitikinęs, jog mums, kaip besivystančiai valstybei, tikrai derėjo sekti geriausiais pavyzdžiais. Ir nebūtinai jų reikėjo ieškoti toli. Tikrai galėjome pasimokyti iš senas vaistininkystės tradicijas turinčių Vokietijos, Italijos, Prancūzijos… Neturiu nuomonės apie artimiausias kaimynines valstybes, tačiau teko girdėti apie gana aktyvius, vieningus Latvijos, Lenkijos vaistininkus, bet ten susiklostęs visai kitoks valstybės požiūris į farmacininkus.
Puikiai žinome, kad pasaulyje tam tikros veiklos rūšys, kaip ir sveikatos priežiūros, vaistininkystės yra licenzijuojamos. Vadinasi, bet kam negalima leisti šia veikla užsiimti, ji turi būti griežtai prižiūrima bei kontroliuojama. Panašu, jog Lietuvoje šie dalykai iškreipiami. Prisiminkime 2006 metus, kai buvo pakeistos reklamos taisyklės ir Farmacijos įstatyme buvo įrašyti gana aiškūs reklamos kriterijai. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad jokios priimtos taisyklės negalioja, kad jas galima „apeiti“, jas kažkas gali pakreipti sau palankia linkme…
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 4