Parkinsono liga ir raudona tulpė
Rūta Kaladytė-Lokominienė
VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinika
VUL SK Parkinsono ligos kabinetas
Balandžio 11-ąją visame pasaulyje minima Parkinsono ligos (PL) diena, dar vadinama raudonosios tulpės diena. Kas gi bendra tarp balandžio mėnesio, vienos dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų ir raudonos spalvos svogūninių gėlių?
Jau prieš 5000 metų ajurvedos raštuose buvo pasakojama apie senyvus asmenis varginantį drebėjimą ir judesių sulėtėjimą. Renesanso milžinas Leonardo da Vinči aprašė savo pastebėjimus apie būklę, kai raumenys neveikia ne dėl paralyžiaus. 1817 m. James Parkinson (Džeimsas Parkinsonas), britų gydytojas ir geologas, išspausdino „Ese apie drebantįjį paralyžių“ (angl. Essay on Shaking Palsy), kuriame aprašė pacientams būdingą ramybės ir pozicinį drebėjimą, susikaustymą, sulėtėjimą. 19 a. antroje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Jean Martin Charcot šiai ligai suteikė Parkinsono ligos (PL) pavadinimą. Žinoma, kad James Parkinson gimė 1755 metų balandžio 11 dieną. Todėl būtent ši diena ir buvo pasirinkta kaip Parkinsono ligos diena, norint atkreipti visuomenės dėmesį į ja sergančių asmenų medicinines bei socialines problemas, pademonstruoti solidarumą ne tik su ligoniais, bet ir kitaip su šia liga susiduriančiais asmenimis: jų artimaisiais, slaugytojais, gydytojais, socialiniais darbuotojais.
Parkinsono ligos simbolis – pavasario gėlė
1980 m. olandų gėlininkas selekcininkas J. W. S. van der Wereld, sergantis PL, sukūrė raudonai baltą tulpę. 1981 m. ši tulpių veislė laimėjo nacionalinį apdovanojimą. Pagerbdamas PL aprašiusį autorių ir minėdamas tarptautinius neįgaliųjų metus (1981 m.), autorius ją pavadino dr. Jameso Parkinsono tulpe. 1981 m. ši tulpė laimėjo Anglijos Karališkosios gėlininkų draugijos apdovanojimą, Olandijos Karališkosios svogūninių gėlių augintojų draugijos prizą. 2005 m. balandžio 11 d. 9-ojoje pasaulinėje PL dienos konferencijoje, Liuksemburge, raudona tulpė pripažinta pasauliniu PL simboliu.
Raudoną tulpę savo simboliu pasirinko įvairios pasaulio bei Europoje PL organizacijos (angl. European Parkinson’s Disease Association, EPDA), Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Bendru susitarimu dalyvaujant PSO darbo grupei EPDA logotipas laikomas pasauliniu Parkinsono ligos simboliu.
Ligonių daugėja
Šiandien PL serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų pasaulio gyventojų – tai viena dažniausių neurodegeneracinių ligų. Europos Sąjungoje gyvena apie 1 mln., o pasaulyje – net 10 mln. PL pacientų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. sergamumas PL bus dvigubai didesnis. 2010 m. Lietuvoje registruota beveik 2 kartus daugiau šios ligos atvejų nei 2001 m. Daugeliu atvejų liga sporadinė, bet iki 10 proc. – šeiminė: tokiu atveju pasireiškia jaunesniems žmonėms. Apskritai pastaraisiais metais pastebima PL „jaunėjimo“ tendencija: vis dažniau diagnozė nustatoma vos 30 m. perkopusiems ar net ir tiek neturintiems asmenims, itin retai net ir vaikams. Žinoma, gerėja ir ligos diagnostika: atsirado naujų tikslių galvos smegenų biocheminių ir struktūrinių pokyčių vaizdavimo metodų, kaip radionuklidinė kompiuterinė tomografija (RKT arba SPECT), pozitroninė emisinė kompiuterinė tomografija (PET), tobulėja genetinė diagnostika. Be to, visuomenė aktyviau šviečiama, todėl pas gydytojus dažniau atvyksta ankstyvos stadijos PL pacientai, o tokią ligą lengviau gydyti gydymą: kuo anksčiau pradedamas gydymas ligos progresavimą stabdančiais vaistais (rasagilinu, selegilinu, pramipeksoliu, ropiniroliu), tuo labiau tikėtina lengvesnė PL eiga ir geresnė gyvenimo kokybė.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 4, 2012