Gandus apie nevaldomą vaistų vartojimo maniją turėtų prasklaidyti 2011 metais Lietuvoje atliktas tyrimas „Europos farmacijos teisyno (politikos) poveikis vaistų prieinamumui Lietuvos gyventojams“. Tyrimą inicijavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), o lėšų skyrė Europos Komisija, norėdama pasižiūrėti, kokių vaisių per 8 metus subrandino jos naujosios direktyvos, skatinusios nevienareikšmiškai vertinamas farmacijos sektoriaus reformas, ypač naujosiose ES narėse. VVKT tyrimo išvadas žada paskelbti visuomenei artimiausiu metu, tačiau dvi svarbiausios žinomos jau dabar:
- pirmoji, Lietuvos gyventojai vaistų vartoja du tris kartus mažiau nei norvegai, olandai ar danai, taigi ne tiek ir daug;
- antroji, Lietuvoje gydytojai pamažu praranda gydymo monopolį, o kartais ir istorinę teisę gydyti, nes didžiausią įtaką parenkant pacientui vaistus įgijo vaistininkai; tiesa, už gydymo rezultatus, o ypač nesėkmes, ir toliau atsako gydytojai.
Tyrimas – pačiu laiku
Tyrimą, kurio finansinė sąmata nepateikiama, atliko 2010 metais sukurta uždaroji akcinė bendrovė „Animus agilis“. Internete ji pristatoma kaip jaunų, bet jau patyrusių (!) mokslininkų komanda, įgyvendinanti projektus, naudingus Lietuvos verslui, kitaip sakant, atliekanti komercinius užsakymus. Kokia komercija slypi už šio europinio projekto, pristatomo kaip vaistų prieinamumo tyrimas, siekiantis pagerinti gyventojų aprūpinimą vaistais, galima tik spėlioti. Beje, UAB „Animus agilus“ interneto tinklalapyje apie Europos Sąjungos (ES) pinigais finansuotą projektą net neužsimenama, tarsi jis būtų visuomenei neįdomus, o pačiai jį atlikusiai bendrovei finansiškai nereikšmingas. O gal tyrimo visuomeniškas pobūdis rūpintis gyventojų sveikata perdėm kertasi su UAB oficialiai deklaruojamais verslo tikslais?
Laikas tyrimui pasirinktas apgalvotai – jo rezultatai skelbiami likus pusmečiui iki Seimo rinkimų. Tyrimo išvadų leitmotyvas, kad Vakarų valstybėse vaistų suvartojama keletą kartų daugiau, nei pas mus, o žmonės ten sveikesni ir gyvena ilgiau, gali tapti svariu argumentu ateinančių metų biudžeto svarstymuose siekiant dosnesnio farmacijos sektoriaus finansavimo, ypač per kompensuojamųjų vaistų fondą. Nesunku numanyti, kam finansiškai būtų ypač palanki tokia svarstymų baigtis.
Tai tik prielaidos. Bet ką gi nustatė tyrimas? Pirmiausia buvo išaiškinti veiksniai, darantys didžiausią įtaką vaistų prieinamumui Lietuvoje. Bandyta atsakyti į klausimą, kodėl pacientų nepasiekia, kaip nurodoma, platesnis vaistų asortimentas, o vaistinėse esantys vaistai – ganėtinai brangūs.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 4