Veninės kraujotakos sutrikimai yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, ji vis dar nėra laiku diagnozuojama ir dažnai nesulaukia deramo gydytojų bei pacientų dėmesio. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad veninės kraujotakos sutrikimais serga 15 proc. vyresnių nei 18 metų žmonių ir tik 14 proc. suaugusiųjų neturi jokių veninės kraujotakos sutrikimų. Vakarų Europoje bei JAV ja serga 35,0–58,9 proc. visų gyventojų (50–55 proc. moterų ir apie 40–50 proc. vyrų). Naujosios Gvinėjos kaimuose sergamumas tik 0,1 proc. Kiek LVN serga Lietuvoje, tikslios statistikos nėra, tačiau, remiantis kitų šalių patirtimi, galvojama, kad apie 300 000 gyventojų. Daug dažniau serga vyresni nei 60 m. asmenys. Jų Lietuvoje yra 19 proc., t. y. apie 600–700 tūkstančių. Trofinių opų dažnis – iki 5 proc. vyresniems ir 3 proc. visose amžiaus grupėse, t. y. 20–30 tūkstančių gyventojų. Manoma, kad Lietuvoje ligonių, kuriems yra trofinių opų, yra 2 kartus daugiau nei kitose Europos šalyse.
Išsivystymo mechanizmas
Venos turi svarbią funkciją kraujo apytakai. Jos neatsiejama širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Širdis išstumia plaučiuose deguonies prisotintą kraują į audinius, kur jis, atidavęs deguonį, venomis vėl grįžta į širdį. Veninis kraujas širdies link teka varomas raumenų – taigi iš kojų širdies link teka spaudžiamas blauzdos raumenų, o, raumenims atsipalaidavus, atgal negrįžta – neleidžia venų vožtuvai. Kojų venų vožtuvai užtikrina, kad kraujas tekėtų tik viena kryptimi. Tačiau kai vožtuvų sandarumas kirkšnies srityje tampa nepakankamai sandarus, didėja veninis hidrostatinis slėgis, ir įsijungia mechanizmas: kuo blogiau vožtuvai atlieka savo funkciją, tuo didesnis veninio kraujo sąstovis, dar labiau didinantis vožtuvų nepakankamumą. Didėja spaudimas kapiliaruose, daugiau skysčių patenka į audinius, ir koja pradeda tinti. Dėl sulėtėjusios kraujotakos kapiliaruose susilaiko leukocitai, dėl to pažeidžiamas endotelis. Per padidėjusius tarpus į tarpląstelinį skystį prasiskverbia baltymai (fibrinogenas), kraujo elementai, susidaro fibrino „mova“ apie kapiliarą. Sutrinka audinių mityba, plonėja oda, audiniuose didėja hemosiderino sankaupos, atsiranda rudos dėmės odoje, o ilgainiui susidaro venų mazgelių, jie didėja bei tampa skausmingi. Pakanka mikrotraumos, kad atsivertų opa.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 4