Epidemiologinių tyrimų duomenimis, širdies nepakankamumu (ŠN) serga 2,2 proc. pasaulio gyventojų, Europoje ši patologija diagnozuota 15 mln., o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 mln. žmonių. ŠN sergančių vyrų ir moterų santykis vienodas.
Šiaurės Amerikoje ir Europoje kiekvienais metais dėl pirmą kartą diagnozuoto ŠN į ligonines paguldoma per 2 mln. žmonių, 15 proc. jų ŠN būna ūminis, 5 proc. asmenų hospitalizuojami dėl įsisenėjusio ar įprastiniam gydymui atsparaus ŠN.
ŠN plitimą, ypač pažangios ekonomikos šalyse, lemia keletas aplinkybių:
- ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė (senstant ŠN dažnumas didėja: 80–90 m. grupėje ŠN paplitimas 10 kartų didesnis negu 50–59 m.);
- tobulėjanti klinikinė medicina (daugelis anksčiau mirtinų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (ŠKL) dabar efektyviai gydomos vaistais ar chirurgiškai, todėl pacientai lieka gyvi, bet jų širdies veikla esti sutrikusi);
- širdį žalojančių medžiagų (ypač narkotikų, kokaino, nikotino, alkoholio ir kt.) vartojimas.
ŠN kliniškai pasireiškia širdies sistolinės ir (arba) diastolinės funkcijos sutrikimu, dažniausiai sutrinka kairiojo, didžiausio ir aktyviausiais dirbančio, širdies skilvelio (KS) funkcija. Sistolinės funkcijos sutrikimas pasireiškia:
- sutrikusia širdies raumens kontrakcija (silpnesniais susitraukimais);
- sumažėjusia KS išstūmimo frakcija (IF), sumažėjusiu sistoliniu, o dažnai ir minutiniu kraujo tūriu (dėl to pablogėja ir periferinė kraujotaka, organų mityba).
Adrenerginės blokados nauda
Nustatyta, kad ŠN progresuojant aktyvėja renino angiotenzino ir simpatinė adrenerginė nervų sistemos. Gydant ŠN efektyvu šias sistemas blokuoti vaistais – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (AKFI) ir beta adrenoblokatoriais (BAB). Vis dėlto duomenys apie BAB naudą gydant LŠN, įtaką sergamumui ir mirštamumui nėra vienareikšmiški, o kartais net prieštaringi.
Moksliniais klinikiniais tyrimais visiškai įrodyta BAB nauda gydant lėtinę stabilią krūtinės anginą, taip pat taikant antrinę profilaktiką apsaugoti nuo išeminių komplikacijų ir mirties po miokardo infarkto. Kadangi lėtinė miokardo išemija yra viena svarbiausių ir dažniausių LŠN priežasčių, logiškai manyti, kad išemine širdies ligą gydant BAB galima kontroliuoti LŠN simptomus bei progresavimą. Tuo požiūriu didelį tyrėjų susidomėjimą kelia naujos kartos vazodilatacinis beta adrenoblokatorius nebivololis (Nebilet), pasižymintis labai selektyvia beta 1 receptorių blokada ir unikalia savybe skatinti azoto monoksido (NO) sintezę kraujagyslių endotelyje. Dėl didelio vaisto selektyvumo nepasireiškia neigiamas inotropinis poveikis, ypač žalingas esant LŠN, o padidėjęs NO išsiskyrimas lemia sisteminį periferinių arteriolių išsiplėtimą, arterinio kraujospūdžio ir periferinio pasipriešinimo sumažėjimą, trombocitų ir leukocitų agregacijos silpnėjimą, o tai gerina sutrikusią KS funkciją. Svarbu ir tai, kad nebivololis, ne taip kaip kiti BAB, aktyviai mažina centrinį kraujo spaudimą, kuris laikomas reikšmingu LŠN ir kitų ŠKL patofiziologijos veiksniu.
Nebivololis – papildomas antiišeminis poveikis
Nebivololio nauda sergant LŠN pirmą kartą patikimai įrodyta tyrimų programoje SENIORS (angl. Study of the Effects of Nebivolol Intervention on Outcomes and Hospitalisation in Seniors with Heart Failure). Nustatyta, kad LŠN sergantiems pacientams (70 metų ar vyresniems) prie standartinio gydymo pridėjus nebivololio reikšmingai sumažėjo bendras mirties nuo visų priežasčių ir hospitalizavimo dėl ŠKL rodiklis. Nebivololio nauda nepriklausė nuo KS IF prieš gydymą.
Esant išeminės kilmės LŠN (miokardo pažeidimui serganti išemine širdies liga), vazodilatacinio BAB nebivololio, NO sintezės stimuliatoriaus, nauda turėtų būtų išskirtinė, nes NO yra galinga vazodilatacinė medžiaga: išplėsdamas vainikines arterijas ir slopindamas trombocitų bei leukocitų agregaciją, NO pagerina miokardo hemodinamiką ir mažina išemiją.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 4, 2012