Osteoporozė yra dažniausia lėtinė metabolinė kaulų liga, pasireiškianti kaulų masės mažėjimu, kaulų silpnėjimu ir padidėjusia įvairių skeleto vietų lūžių rizika. Osteoporoze dažniau serga moterys po menopauzės, vadinamoji pomenopauzinė osteoporozė yra dažniausia šios ligos forma.
Osteoporozė skiriama į pirminę ir antrinę. Pirminė osteoporozė yra pati dažniausia, jos priežastis – su senėjimu susijęs kaulų audinio praradimas. Antrinę osteoporozę gali sukelti įvairios ligos ir patologinės būklės (malabsorbcija, Adisono liga ir kt.), ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas (gliukokortikoidų, protonų siurblio inhibitorių, diuretikų) ir kt. Pirminę osteoporozę Pasaulio sveikatos organizacija pripažino savarankiška liga, nozologija, ir įvertino kaip reikšmingą visuomenės sveikatos, gyvenimo kokybės ir ekonominę problemą.
Pomenopauzės periodu osteoporozė sparčiai progresuoja, o jos paplitimas tarp moterų pastebimai didėja: nuo 4 proc. 50–59 m. amžiuje iki 52 proc. sulaukus 80 metų ar daugiau.
Osteoporozė per se retai kada sukelia nemalonių pojūčių (vis dėlto kartais pacientę vargina nelokalizuoti maudžiantys stuburo, kitų skeleto vietų skausmai), todėl vadinama „tyliąja epidemija“. Pavojingiausia osteoporozės pasekmė – kaulų lūžimai, po kurių didelė dalis pacientų lieka neįgalūs ar netgi prikaustyti prie lovos. Dažniausiai sergant osteoporoze lūžta stuburo slanksteliai ir šlaunikaulis. Po stuburo (vertebrinių) lūžimų pacientus vargina stiprūs neuropatiniai nugaros, rankų ar kojų skausmai, sumažėja ūgis. Lūžus šlaunikauliui, pacientui sunku judėti, apsitarnauti, be to, reikšmingai padidėja mirties nuo infekcinių ar tromboembolinių komplikacijų rizika jau pirmaisiais metais po lūžimo.
Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, osteoporozės, su ja susijusių kaulų lūžių ir pavojingų pasekmių (neįgalumo, priešlaikinės mirties) kontrolė ir profilaktika tapo dideliu šiuolaikinės visuomenės iššūkiu ir sunkia našta valstybių sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.
Įsidėmėtina, kad asmenys, jau turėję osteoporozinių kaulų lūžių, turi reikšmingai didesnę riziką ateityje patirti pakartotinių lūžių įvairiose skeleto vietose.
Diagnostika
Osteoporozės diagnostika paremta standartizuotu metodu – densitometrija ir išreiškiama Z arba T lygmeniu. T lygmuo rodo tiriamo asmens mineralinio kaulų tankio nuokrypį (skirtumą) nuo standarto – jauno ir sveiko tos pačios lyties asmens mineralinio kaulų tankio vidurkio. T lygmuo tinkamiausias pomenopauzės periodo moterų osteoporozei diagnozuoti.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 4