Makšties uždegimą yra patyrusios dauguma moterų. Nustatyta, kad moteris makšties uždegimu serga mažiausiai kartą per gyvenimą. Pagal statistiką, kasmet apie 10 mln. moterų kreipiasi į ginekologą dėl pagausėjusių arba pakitusių išskyrų, lytinių organų peršėjimo ir panašių negalavimų. Tačiau nemažai moterų ginekologines žvakutes perka pačios. Jos jau iš anksto žino pavadinimą arba klausia vaistininko patarimo. Tad vaistininkas vaidina svarbų vaidmenį rekomenduodamas vaistus bakterinio vaginito, kandidamikozės, trichomonozės ar mišrių infekcijų gydymui.
Straipsnyje pateikiama svarbiausia informacija, galinti priminti vaistininkui apie šias ligas bei galimus sprendimo būdus.
Normalios makšties mikrofloros fiziologija
Pradėjus tyrinėti makšties mikroflorą (1892), manyta, kad ją sudaro vienos rūšies gramteigiamos lazdelės laktobacilos (Döderlein lazdelės). Vėliau nustatyta, kad sveikos moters makšties išskyrose randama nuo 5 iki 15 skirtingų rūšių bakterijų.
Gleivinėse tarpstantys mikroorganizmai energiją gauna trejopai: iš medžiagų, tekančių gleivinės paviršiumi, iš gleivinės ar pogleivio uždegiminio skysčio bei atnaujindamos žuvusias gleivinės ląsteles. Mikroorganizmai, skaidantys baltymus ir glikogeną, paruošia maisto medžiagas tiems, kurie patys to negali padaryti.
Šeimininko imuninė sistema „savąją“ florą, saugo nuo išdžiūvimo, cheminių ir temperatūros svyravimų, o ši gina „šeimininką“ nuo nuodingų mikroorganizmų, konkuruodama su jais dėl vietos, maisto, gamindama jų dauginimąsi slopinančius bakteriocinus, palaikydama didelį aplinkos rūgštingumą, išskirdama vandenilio peroksidą, riebalų rūgštis.
„Savajai“ mikroflorai būdingas stabilumas, ji priešinasi išnaikinimui. Mikroorganizmai dauginasi ten, kur yra geros sąlygos pasisavinti maisto medžiagoms. Dėl kokių nors priežasčių pasikeitus ekosistemai, po kurio laiko mikrobinė makšties sudėtis normalizuojasi savaime. Bandymai mikrofloros sudėčiai atkurti dirbtinai, vartojant ne žmogaus organizmui būdingas laktobacilas, gali būti net žalingi todėl, kad prieš jas susidaro antikūnai. Ši autoimuninė reakcija gali atmesti ne tik svetimas, bet ir „savąsias“ bakterijas.
Pasikeitus normalią mikroflorą sudarančių mikroorganizmų tarpusavio ryšiams susidaro palankios sąlygos atsirasti makšties infekcijoms. Pavyzdžiui, kandidamikozė kliniškai pasireiškia tada, kai normaliomis sąlygomis šio grybo augimą makštyje slopinančių bakterijų sumažėja (dėl antibiotikų ar kitų veiksnių poveikio) arba dėl estrogenų poveikio padidėja kandidos nuodingumas.
Bakterinis vaginitas
Tai viena dažniausių moterų išskyrų iš genitalijų priežasčių, kai pakinta mikroorganizmų tarpusavio pusiausvyra. Šios ligos etiologija nėra žinoma. Galvojama, kad tai – ne lytiniu keliu plintanti infekcija, nes ja serga ne tik lytiškai aktyvios, bet ir neaktyvios moterys, o profilaktiškai gydant partnerį nesumažėja. G. R. Monifas pasiūlė klasifikuoti bakterinį vaginitą į pirmo ir antro tipo, kur antrasis tipas – lytiniu keliu plintantis bakterinis vaginitas. Nustatyta, kad bakteriniu vaginitu dažniau serga turinčios ankstyvus pirmuosius lytinius santykius ir dažnai keičiančios lytinius partnerius moterys.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 4