Farmacijos įstatymo pakeitimai kelia daug abejonių specialistams

Šių metų gegužės 15 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Farmacijos įstatymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris buvo pateiktas pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentei. Tačiau balsuodami už pataisas Seimo nariai tikriausiai nelabai gilinosi į priimamų dokumentų turinį, nes įstatymo pataisose atsirado nemažai netikslumų, atskiruose straipsniuose – vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Vaistininkų visuomenės atstovai suabejojo šio dokumento teisėtumu ir suskubo taisyti padėtį…


Išnagrinėjusi pataisų turinį naujai išrinkta LSMU MA Farmacijos fakulteto taryba pasirašė kreipimąsi į Prezidentę, kuriame tvirtina, jog įstatymas parengtas netinkamai ir neturėtų būti įgyvendinamas, todėl prašo jo nepasirašyti. Plačiau šiuos klausimus pakomentuoti sutiko vienas kreipimosi organizatorių – LSMU MA Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas prof. Arūnas Savickas, kurio teigimu, naujasis įstatymas prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai.



Europos Tarybos direktyvų būtina laikytis


Direktyvoje yra nurodyta, kad užsiimti valstybėse narėse vaistininko profesija turėtų būti leidžiama tik turint atitinkamą kvalifikaciją, užtikrinančią, kad asmuo įsigijo išsilavinimą, kuris atitinka nustatytus būtiniausius reikalavimus. Tai reiškia, kad tam tikros profesijos, kaip antai gydytojų, odontologų ir vaistininkų, Europos Sąjungoje (ES) yra reguliuojamos, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę visoje ES, t. y. konkrečiu atveju, kad vaistininkais dirbtų tikrai kompetentingi ir tinkamą išsilavinimą turintys asmenys. Taigi, siekiama ne tik užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, bet ir aukštą sveikatos apsaugos lygį. Dėl to direktyvoje nustatytų reikalavimų reikia griežtai laikytis.


2010 m. gruodžio 20 d. Europos bendrijų komisija pateikė atsakymą, kuriame atkreipė dėmesį į Farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalies prieštaravimą direktyvai (Farmakotechnikai <…> gali teikti farmacinę paslaugą šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.) ir paprašė Lietuvos valdžios institucijų pašalinti šią neatitiktį, ragindama per tris mėnesius nuo minėto rašto gavimo pateikti teisės akto, kuriuo būtų panaikinama minėtoji taisyklė, siūlymo projektą bei nustatyti tikslų ir pagrįstą teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo grafiką.


Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 5