Kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje įsikūręs Stradins universitetas, be kitų specializacijų, rengia ir vaistininkus. Kokias tradicijas puoselėja ši aukštoji mokykla, kaip jaučiasi ir siekia profesinio tobulumo Latvijos vaistininkai – apie šiuos ir kitus dalykus kalbamės su Rygos Stradinos universiteto dekane doc. dr. Baiba Maurine.
Būtų įdomu artimiau supažindinti su Rygos Stradins universiteto ir Farmacijos fakulteto istorija…
Pernai mūsų universitetas atšventė savo gyvavimo 60-metį, tačiau Farmacijos fakultetas senesnis už patį universitetą. Visą pirmosios nepriklausomybės laikotarpį vaistininkų bendruomenė savo žinias kaupė Latvijos universiteto Chemijos fakultete. 1919 m. Farmacijos fakultetas buvo įkurtas Latvijos universiteto Chemijos fakultete. Farmacijos fakulteto organizatoriai ir studijų planų kūrėjai buvo vaistininkai Eduards Zariņš (1876–1947), Eduard Svirlovskis (1874–1949) ir vaistininkas Mārtiņš Pusbarnieks (1880–1952). Po Antrojo pasaulinio karo, kaip ir visoje buvusioje TSRS, medicininis išsilavinimas buvo išskirtas. 1950 metais nuo universiteto atskilę Stomatologijos ir Farmacijos fakultetai tapo Medicinos instituto, kuris 1960 metais buvo pavadintas Rygos medicinos institutu, sudedamąja dalimi. 1990 metais šio instituto pavadinimas dar kartą keitėsi – jis tapo Latvijos medicinos akademija, kuriai vėliau buvo suteiktas Stradins vardas. Dabar jis vadinasi Rygos Stradins universitetu (RSU). Stradins šeimos nariai darė didelę įtaką medicinos ir medicininio išsilavinimo plėtrai Latvijoje daugiau nei šimtmetį. Universiteto apimtis labai išaugo – iš pradžių buvusių trijų fakultetų dabar šioje aukštojoje mokykloje veikia daugiau nei 10 fakultetų: Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Reabilitacijos, Slaugos, Visuomenės sveikatos, Europos studijų, Teisės, Ryšių, Tęstinio švietimo.
Pradedant 1919–1920 m. Farmacijos fakultetas visus tuo 60 metų savo veiklą vykdė kaip atskiras fakultetas. Dabar jis jungia dvi katedras – Farmacinės chemijos ir Vaistų technologijos. Kiekvienoje katedroje dirba apie 10–15 dėstytojų. Paprastai pas mus mokosi studentai, kurie studijuoja visą laiką (5 metus), kita dalis, kurie studijas tęsia baigę koledžą. Iš viso fakultete mokosi apie 150–180 studentų. Kurse 25 vietos yra biudžetinės, kurias finansuoja valstybė. Kiti studentai patys moka už mokslą. Dauguma mokosi valstybės lėšomis. Pavyzdžiui, pirmame kurse visą laiką studijuoja 30 studentų, iš jų 10–15 – baigusieji koledžą.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 5