Jau pasirodė naujas „Lietuvos gydytojo žurnalo Ekspertų rekomendacijų“ numeris, kuriame pateiktos 12 terapinių sričių (endokrinologijos, kardiologijos, pulmonologijos, neurologijos, reumatologijos ir kt.) naujos ar atnaujintos įvairių ligų diagnostikos ir gydymo gairės.
Medicina visada iš kitų mokslo krypčių išsiskyrė informacijos gausa, naujoviškumu bei dinamiškumu, neįtikėtina kaita ir nepaliaujamais naujais svarbiais atradimais, svarstymais ir abejonėmis, nors dar vakar tai buvo įtikinami argumentai. Turbūt visi sutiksime, kad klinicistas privalo išmanyti daugumą medicinos sričių, gal ne itin išsamiai, bet turi žinoti bemaž visas terapines sritis, dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančius sindromus, jų diagnostikos ir gydymo gaires.
Natūralu, jog dažnam kyla klausimas, ar tai įmanoma? Kaip gydytojui klinicistui kasdienėje praktikoje vos spėjančiam konsultuoti savo pacientus, susisteminti gausią informacija, ką atsirinkti, kaip visą medžiagą interpretuoti? Ypač tos srities, su kuria kasdienėje praktikoje susiduriama rečiau.
Naujovės daugelyje terapinių sričių
Bene didžiausias proveržis ir daugiausiai naujovių – kardiologijoje. Praėjo 8 metai nuo paskutinių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo nuorodų, ir jau 2011 m. sulaukėme naujų sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu ir be ST segmento pakilimo diagnostikos ir gydymo metodikų. 2011–2012 m. Europos kardiologų draugija pateikė net 6 įvairių ligų diagnostikos ir gydymo gaires. Svarbu pastebėti, kad naujosiose metodikose yra kardinalių naujovių, ypač radikaliai keitėsi kai kurių sindromų diagnostika ir gydymas. Antai, atsiradus jautresniems naujos kartos laboratoriniams metodams, pagreitėjo ūminės miokardo išemijos diagnostika, o naujos kartos vaistai keičia supratimą apie antiagregacinį gydymą, akcentuojamas inividualizuotos antitrombocitinės terapijos poreikis pacientams, sergantiems ūminiais išemijos sindromais.
Naujas nacionalines 2 tipo cukrinio diabeto diagnostikos ir gydymo nuorodas šiais metais pristatė endokrinologai, naujas astmos ir lėtinės obstrukcinės ligos rekomendacijas – pulmonologai, kitų sričių specialistai. Tenka pastebėti, kad kasdienėje klinikinėje praktikoje dažnai turime vadovautis Europos ar net Amerikos gydytojų draugijų priimtomis ligų diagnostikos ir gydymo gairėmis, o ne nacionalinėmis, mums pritaikytomis nuorodomis, nes jų teturime vos keletą. Atrodo, kad panaši padėtis išliks ir ateityje, nes mūsų ekspertų nuomonės išsiskiria, vieni jų tvirtina, jog pakanka vadovautis Europos specialistų ir ekspertų priimtomis rekomendacijomis arba geriausiu atveju adaptuotomis pagal šalies galimybes, o iniciatyvių ekspertų grupių, palaikančių nacionalinių metodikų kūrimą, nėra daug.
„Ekspertų rekomendacijų“ tikslas – pateikti mokslininkų, specialistų atrinktas svarbiausias per pastaruosius metus priimtas ligų diagnostikos ir gydymo gaires. Suvokdami, jog visko paskelbti nepajėgsime, atrinkdami medžiagą vadovavomės keletu kriterijų:
·medžiaga turi būti aktuali gydytojui praktikui jo kasdienėje veikloje;
·pirmiausia skelbiamos galiojančios naujausios nacionalinės rekomendacijos, jeigu jų nėra, – Europos ekspertų grupės pateiktos nuorodos, o nesant ir šių, – analizuojamą problematiką, padedami ekspertų, bandėme apžvelgti vadovaudamiesi naujausia prieinama mokslo literatūra
·sudarant rekomendacijų santraukas daugiau dėmesio kreipiama į diagnostiką ir medikamentinį gydymą.
Specialiu „Lietuvos gydytojo žurnalo“ leidiniu „Ekspertų rekomendacijos“ siekiama skatinti domėjimąsi naujovėmis, palengvinti medžiagos prieinamumą ir ugdyti mūsų skaitytojo integraliąją kompetenciją daugumoje terapinių sričių. Juk gairių medžiaga visose šalyse be jokių diskusijų tampa auksiniu standartu, o savo klinikinėje praktikoje vadovaudamiesi jomis visada būsime teisūs. Žinoma, medicinoje yra ir daug išimčių. Greta kai kurių algoritmų rasite ir papildomos informacijos, jeigu pas mus nusistovėjusios kiek kitokios gydymo tradicijos arba gairėse minimi Lietuvoje neregistruoti preparatai.
Nenustebsime, jog kai kas ir nusivils, neradęs kurios nors jam aktualių ligų ar sindromų diagnostikos ir gydymo metodikų. Šiam numeriui pasirinkome pristatyti dažniausiai pasitaikančius, daugiausiai rūpesčių gydytojams praktikams keliančius sindromus.
Tad linkime nuolat skaityti, vaisingai diskutuoti su kolegomis, teikti kritiškas pastabas redakcijai ir tikime, kad atnaujintos žinios padės laiku diagnozuoti ligas, veiksmingai jas gydyti bei pasitarnaus ugdant integraliąją profesinę kompetenciją.
Visi „Lietuvos gydytojo žurnalo“ prenumeratoriai, tikimės, jau gavo šį numerį. Kiti specialųjį leidinį gali įsigyti redakcijoje arba užsiprenumeravę „Lietuvos gydytojo žurnalą“.
P. S. 2012-08-25–29 Miunchene vykusiame Europos kardiologų draugijos kongrese buvo pristatytos dar šešios (!) naujos gairės, iš kurių savo aktualumu bene svarbiausios – Prieširdžių virpėjimo diagnostikos ir gydymo. Jose tromboembolijos profilaktikai rekomenduojami naujosios kartos antikoaguliantai (apie tai plačiau skaitykite rugsėjo mėn. „Lietuvos gydytojo žurnalo“ numeryje).
Visas naująsias gaires su ekspertų komentarais ir įžvalgomis pateiksime Jums jau kitame „Ekspertų rekomendacijų“ numeryje.
„Lietuvos gydytojo žurnalo“
redakcija