Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas

2012-09-13 Lietuvos naujienos

I. BENDROSIOS NUOSTATOS


1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) žymimos kodais J44.0, J44.1, J44.8, J44.9, diagnozavimo, ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais ir gydymo efektyvumo vertinimo tvarką.


2. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:



  • Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (toliau – LOPL) – lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti progresuojančia kvėpavimo takų obstrukcija, susijusia su netipine plaučių uždegimo reakcija į įkvepiamąsias kenksmingas daleles ar dujas. Liga gali pasireikšti ir kitų organų ar audinių pažeidimu, galinčiu kai kuriems ligoniams ją pasunkinti.

  • Forsuota gyvybinė plaučių talpa (toliau – FVC) – maksimalus oro kiekis, kuris gali būti forsuotai iškvėptas po maksimalaus įkvėpimo.

  • Forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (toliau – FEV1) – iškvėpto oro tūris per pirmą forsuoto iškvėpimo sekundę po maksimalaus įkvėpimo.

3. Kitos šiame teisės akte vartojamos sąvokos atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.



II. LĖTINĖS OBSTRUKCINĖS PLAUČIŲ LIGOS DIAGNOZAVIMAS


4. Šeimos gydytojas ar kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas, pagal savo kompetenciją atlikęs tyrimus ir įtaręs LOPL, pacientą siunčia pas gydytoją pulmonologą patvirtinti diagnozės.


5. LOPL turi būti įtariama, jei yra bent vienas iš rizikos veiksnių (rūkymas, darbo aplinkos dulkės, oro teršalai, respiracinė infekcija, nevisavertė mityba, sulėtėjęs plaučių augimas bei raida) ir simptomų (lėtinis, iš pradžių epizodinis, vėliau nuolatinis kosulys, lėtinis skrepliavimas, progresuojantis dusulys fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje, švokštimas, kartais krūtinės ląstos sukaustymas).


6. Gydytojas pulmonologas patvirtina LOPL diagnozę, nurodo ligos stadiją. LOPL diagnozei patvirtinti atliekama spirometrija su bronchų plėtimo mėginiu, krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas ir pagal poreikį kiti tyrimai, kurie galėtų paneigti kitas bronchų obstrukcijos priežastis. Bronchų plėtimo mėginys padeda nustatyti obstrukcijos laikinumą. Jį tikslinga atlikti tik kartą – diagnozuojant ligą.


7. Alfa 1 antitripsino tyrimas atliekamas pacientams, kurie LOPL susirgo jaunesni nei 45 metų amžiaus arba kurių šeimos nariai serga LOPL.


8. Arterinio kraujo dujų tyrimai svarbūs LOPL toliau progresuojant. Šis tyrimas atliekamas, jei paciento FEV1 < 40 proc. būtinojo dydžio arba jei yra kvėpavimo ar dešiniosios širdies pusės nepakankamumo požymių.