Lietuvos akušerių ginekologų draugijos vaidmuo ir iniciatyva rengiant labai aktualių ligų ir sindromų diagnostikos bei gydymo algoritmus yra labai svarbi. Mūsų šalyje bendros nacionalinės moterų ligų diagnostikos ir gydymo algoritmų sistemos nėra – daugelis ligoninių savo praktikoje taiko vietinius, pačių patvirtintus algoritmus. Pačiomis svarbiausiomis, aktualiausiomis akušerijos ir ginekologijos temomis mūsų draugija, pasitelkusi universitetinių įstaigų ir kiekvieno regiono specialistus, parengė ir toliau rengia bendrus algoritmus ir metodikas visiems Lietuvos akušeriams ginekologams. Vienos pirmųjų buvo parengtos „Nėštumo ir gimdymo priežiūros“ bei „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo“ gairės. Vėliau, iškilus aktualiems klausimams, draugija sudarydavo darbo grupes, kurios per vienerius–dvejus metus, griežtai laikantis įrodymais pagrįstos medicinos principų, parengdavo sutarimus, kurie labai naudingi bei padeda sėkmingai dirbti visos Lietuvos akušeriams ginekologams, o moterims suteikia galimybę gauti standartizuotą pagalbą.
Patikros programos nauda ir prasmė
Lietuvoje jau septyneri metai organizuotai vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Ja labai džiaugiamės, nes daugybė rodiklių rodo ją esant sėkmingą. Vienas tokių rodiklių – įrodymas, jog ryškiausių ikivėžinių būklių, kitaip vadinamų nulinės vėžio stadija, atvejų sparčiai daugėja. Tai rodo, kad ši ikivėžinė liga nustatoma vis dažniau, o ją išgydžius užtikrinama, kad tikrasis invazinis vėžys neišsivystys. Vis dėlto minėta patikros programa turi trūkumų. Moterų mirtingumas nuo šios ligos mažėja labai labai lėtai. Todėl manome, kad reikėtų imtis tam tikrų papildomų iniciatyvų, siekiant maksimaliai sumažinti moterų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos.
Manau, jog būtina patikros programos kokybės kontrolė, kuri iš tiesų kol kas nėra atliekama. Taip pat norėtųsi, kad programa būtų gerai organizuota, o ne „oportunistinė“ – paremta tik pačių moterų iniciatyva ar galimybėmis. Europos šalių patirtis rodo, kad net maksimalios pastangos niekada nepadės visiškai išnaikinti onkologinių ligų. Kadangi dabar yra galimybių taikyti papildomas profilaktikos priemones, būtų tiesiog nesąžininga pamiršti ir kitą labai svarbią bei reikalingą jėgą – pirminės patikros priemonę – skiepijimą. Tai nereiškia, jog patikros reikia atsisakyti – to nebus, ją reikia tiktai stiprinti ir tobulinti, tačiau sujungus šias dvi profilaktikos priemones, t. y. organizuotą patikrą ir pirminę profilaktiką – rizikos veiksnių vengimą ir skiepijimąsi nuo pačių populiariausių didelės onkologinės rizikos virusų – rezultatai neabejotinai būtų daug geresni.
Visuomenės informavimas apie veiksmingiausias profilaktikos priemones
Šiek tiek skaudu, kad sparčiausiai skiepijimą, remiamą draudimo kompanijų, valstybės institucijų, įdiegia turtingiausios šalys, būtent tos, kuriose sergamumas yra ženkliai mažesnis nei pas mus arba apskritai – mažiausias. Todėl tiesioginė skiepijimo nauda šiose šalyse nėra labai pastebima. Didžiausios naudos galėtų tikėtis tos šalys, kuriose sergamumas yra didžiausias. Tačiau paprastai tokios šalys yra neturtingiausios ir neturi pakankami lėšų skiepams. Nors Lietuvoje ir buvo siekiama šiuos skiepus įtraukti į skiepų kalendorių, kol kas sprendimas neįgyvendintas. Mes labai pavydime kaimynams latviams, kurie nuo pernykščio rugsėjo jau kompensuoja skiepijimą nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) dvylikametėms mergaitėms.
Nepaisant to, nuolat skatiname pačius žmones labiau rūpintis savo sveikata. Valstybė visuomenine sveikata rūpinasi organizuodama patikros programą, o skiepai kol kas tebėra tik asmeninės sveikatos priežiūros dalis, tad mūsų užduotis – informuoti žmones apie visas skiepijimosi galimybes, kokios naudos iš jo galima tikėtis, kokie klausimai gali kilti ir kaip į juos atsakyti. Taigi, mūsų specialistų užduotis – informuoti visuomenę, kad ji galėtų laisvai ir motyvuotai pasirinkti, kokios profilaktikos priemonės jai yra tinkamiausios.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 6, 2012 „Ekspertų rekomendacijos“