2012 08 25-29 dd. Miunchene vyko kasmetinis Europos kardiologų draugijos (EKD) kongresas, sutraukęs daugiau nei 25 000 kardiologų iš viso pasaulio. Šis neabejotinai didžiausias Europoje vykstantis kardiologų renginys visuomet sulaukia didžiulio dėmesio dėl pristatomų naujienų, mokslinių įžvalgų ar abejonių, kurios dar vakar, regis, buvo neginčijami įrodymai. Būtent šiuose renginiuose ekspertai pristato naujas ligų diagnostikos ir gydymo gaires, diskutuoja, kaip dar labiau pagerinti ankstyvųjų ligų diagnostiką, optimizuoti gydymą. Šiame kongrese lankėsi ir LSMU Kardiologijos klinikos gydytojai – EKD garbės narys prof. D. Vasiliauskas ir dr. R. Kubilius, kurių ir paprašėme pasidalyti įspūdžiais iš kongreso.
Kuo buvo svarbus kardiologams šiųmetis Europos kardiologų draugijos kongresas?
Šiandien kardiologija bene labiausiai kintanti medicinos sritis. Kasdien pristatomi nauji tyrimai bei atradimai keičia prieš tai nusistovėjusias normas. Paradoksalu, tačiau, rodos, kas dar vakar buvo neginčijami įrodymai, po išsamių mokslinių tyrimų gali pasirodyti, jog taip nėra. Pateiksime paprastą pavyzdį: dabar arterinei hipertenzijai nustatyti ir diagnozei patvirtinti rekomenduojama atlikti 24 val. arterinio kraujo spaudimo stebėseną (iki šiol klinikoje taip ir darydavome), nors iki šiol nusistovėjusi praktika buvo padidėjusio kraujospūdžio ligą nustatyti gydytojo kabinete matuojant AKS. Tačiau mokslininkai taip nustatomos diagnozės jautrumu suabejojo, nes kas 4 pacientui(!) nustatoma „balto chalato“ hipertenzija, kurios nereikia gydyti. Todėl nenuostabu, kad šiame kongrese buvo pristatytos šešios naujos įvairių širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, apimančios širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, širdies nepakankamumą, ūminį miokardo infarktą bei širdies vožtuvų ligas. Gydytojams šios nuorodos dar labiau padės atkreipti dėmesį į ankstyvą atitinkamomis ligomis sergančių pacientų diagnostiką bei gydymą ar apsispręsti dėl gydymo taktikos pasirinkimo.
Kurias širdies ir kraujagyslių ligas gydant matyti didžiausi pokyčiai?
Bene daugiausia per pastaruosius metus pakito pacientų, sergančių ūminiais išeminiais sindromais (nestabilia krūtinės angina, miokardo infarktu), gydymas. Klinikinėje praktikoje pradėjus taikyti naujus genetinius, vaistų atsparumo tyrimus, įsitvirtino naujos antiagregantų grupės, kurios efektyviau veikia krešėjimo sistemą bei padeda apsaugoti nuo kartotinių ūminių išemijos priepuolių. Taip pat esminis persilaužimas per paskutiniuosius 2 metus įvyko ir gydant prieširdžių virpėjimą. Dar pamename, kaip 2010 m. Stokholme EKD pristatė naujas Prieširdžių virpėjimo (PV) diagnostikos ir gydymo gaires, o šiųmečiame kongrese jos vėl buvo atnaujintos. Esminis pasikeitimas, kad nuo šiol pacientams, sergantiems PV, tromboembolinių komplikacijų profilaktikai vietoje iki šiol vartoto kraują skystinančio vaisto varfarino galima rekomenduoti naujos kartos geriamuosius antikoaguliantus. Vartojant šiuos naujos kartos geriamuosius vaistus, pacientams nereikia atlikti krešėjimo kontrolės, šie vaistai nesąveikauja su maistu, kitais vartojamais vaistais, ir svarbiausia – jų poveikis nepriklauso nuo įvairių organizmo savybių.
Kuo šis kongresas bus svarbus širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams?
Pastaruoju metu kiekvieno paciento gydymas tampa individualizuotas. Bemaž visose EKD pateiktose gydymo rekomendacijose pacientams rekomenduojama įvertinti įvairios rizikos, komplikacijų išsivystymo tikimybes. Nuo jų taip pat priklauso tolesnė pasirenkama gydymo strategija. Pavyzdžiui, anksčiau mūsų minėtais atvejais pacientams, vartojantiems antitrombocitinius arba geriamuosius antikoaguliantus, buvo privalu įvertinti galimo kraujavimo riziką tiek ligoninėje, tiek vėliau išleidžiant ambulatoriniam gydymui. Individualizuoti sprendimai kardiologijoje dar labiau įgalina glaudesnį kardiologo ir paciento bendradarbiavimą.
Galbūt yra kokių nors naujovių pacientams, kuriems dar nenustatyta jokia širdies ir kraujagyslių liga?
Iš tiesų visame pasaulyje ieškoma būdų, kaip kuo anksčiau nustatyti beprasidedančias širdies ir kraujagyslių ligas, nors pacientas ir niekuo nesiskundžia. Mūsų klinika taip pat aktyviai dalyvauja šioje asimptomių širdies ir kraujagyslių ligų pacientams nustatymo programoje. Beje, didžiulio kardiologų dėmesio sulaukė ir naujai Miunchene pristatytos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos gairės, kuriose, be rizikos įvertinimo, galima nustatyti ir paciento širdies ir kraujagyslių amžių, kuris nebūtinai sutampa su jo biologiniu amžiumi. Pavyzdžiui, 40-ies metų rūkančio paciento, kurio AKS ≥ 180 mm Hg bei nustatyta bendra cholesterolio koncentracija 6,0 mmol/l, širdies ir kraujagyslių biologinis amžius prilygsta 60-mečiui, kuris nerūko bei kurio AKS ir cholesterolio koncentracija yra normalūs arba koreguoti vaistais. Taigi mūsų turėtų nebestebinti, kodėl ūminį miokardo infarktą vis dažniau patiria jauno amžiaus pacientai. Nepamirškime, jog ankstyva širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių korekcija yra svarbiausias veiksnys, užtikrinantis pacientų sveikatą, gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.