(paroda KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje ir interneto puslapyje knyga.kvb.lt)
Kaune vaistų gamyba užsiėmė keletas chemijos- farmacijos laboratorijų ir kai kurios vaistinės. Parodoje, apžvelgiant farmacijos pramonės raidą Kaune 1920–1940 m., daugiausia dėmesio skirta stambiausiems gamintojams – „Sanitui“ ir „Vaistijai“. Šių dienų masinės informacijos priemonėse galima rasti kuklokų žinių apie „Sanitą“, o „Vaistija“ jose – nepelnytai užmiršta…
„Vaistija“ iš pradžių veikė savarankiškai, o nuo 1926 m., persikėlusi į Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 28, dabar ten įsikūręs Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus), priklausė akcinei bendrovei „GerMaPo“, pavadintai pagal bendrovės savininkų Adolfo Gerdvilio, Vytauto Malelos ir Vaclovo Podliaskio pavardes. „GerMaPo“ akcinė bendrovė leido vaistų, gaminamų „Vaistijos“ laboratorijoje, kainininkus, katalogus. Iš jų parodai panaudota keletas nuotraukų, įdomesnių vaistų aprašymų ir reklamų.
Apie bendroves „Sanitas“ ir „GerMaPo“ tarpukario spaudoje nemažai rašyta, į įvairius periodinius leidinius bei knygas sudėta daug jų reklamų. Iš „Sanito“ reklamų parodoje matyti, jog šių dienų spaudoje pasitaikanti nuomonė, kad „Sanite“ iki 1930 m. nebuvo gaminami vaistiniai preparatai, nepagrįsta. Nuo pat įsikūrimo „Sanite“ veikė chemijos-farmacijos ir kosmetikos-parfumerijos laboratorijos. „Sanito“ chemijos-farmacijos laboratorijoje iš pradžių buvo gaminami galeno preparatai, vėliau – ir kiti patentuoti vaistai. Nuo 1926 m. ten gaminamos ir tabletės (pirmoji tablečių gamykla Lietuvoje). Apie chemijos-farmacijos laboratoriją „Delugan“, kol ji veikė Kaune, informacijos labai nedaug, tik jai persikėlus į Ukmergę padaugėjo ir šios laboratorijos reklamų spaudoje. Tik pora reklamų pavyko aptikti apie J. Goldbergo gydomųjų pieno produktų laboratorijos produktus.
Apie vaistinių gaminamus produktus taip pat sužinome iš reklamų spaudoje. Gausiausiai skelbėsi Povilo Radeckio-Mikuličiaus, Antano Grigalausko ir Juozo Matulaičio su Zenonu Kuzavu, po to su Adomu Mačiumi vaistinės. Reklamavo savo produktus ir kaip atskiras vaistinės padalinys veikusi Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos-farmacijos laboratorija. Apie K. Butkevičiaus ir P. Raudonikio vaistinėse gaminamus preparatus sužinome iš jų bylos dėl patentuoto vaisto firminio ženklo (raudono gaidžiuko) naudojimo, aprašytos 1927 m. „Farmacijos žiniose“ bei iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugomoje archyvinės medžiagos. Šios vaistinės taip pat paminėtos apžvalginiuose straipsniuose, skirtuose farmacijos pramonės raidai Lietuvoje. „Farmacijos žiniose“ taip pat randame ir leidimų patentuotų vaistų gamybai sąrašus, kuriuose nurodoma K. Butkevičiaus ir P. Raudonikio vaistinių gaminami patentuoti vaistiniai preparatai. Šiuose sąrašuose taip pat nurodomos kitos vaistinės, gaminusias patentuotus vaistinius preparatus (pvz., Jokūbo Kocino Vilniaus g., Vaclovo Vadausko-Petržkevičiaus A. Panemunėje), kurių reklamų spaudoje nepavyko aptikti. Vaistinės dažniausiai gamino jau patentuotus užsienio firmų vaistus, gavusios leidimą juos gaminti Lietuvoje. Jos kartais suteikdavo vaistams savo pavadinimą, pvz., Antano Grigalausko vaistinės laboratorija „Grikol“, gaminusi vaistinių preparatų seriją tuo pačiu pavadinimu. Be to, kai kurios vaistinės gamino ir jų išrastus, patentuotus vaistus, pvz., Povilo Radeckio-Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė gamino garsųjį vaistą nuo reumato, neuralgijos ir podagros Methyl Balzamą.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 7