Skystis pleuros ertmėje – gydymo problemos
A.Valavičius
Klaipėdos universitetinė ligoninė
Reikšminiai žodžiai: skystis pleuros ertmėje, onkologinės ligos, tuberkuliozė, širdies veiklos nepakankamumas, plaučių arterijų trombinė embolija, pleuros punkcija, torakoskopija.
Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama skysčio pleuros ertmėje problema, gydymo principai.
Skystis pleuros ertmėje yra kitų ligų padarinys, taigi ir gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Kai skysčio kiekis didelis ir sukelia diskomfortą bei kvėpavimo nepakankamumą, jį reikia pašalinti punktuojant ar drenuojant. Vaistų sukelto skysčio kiekis nebūna didelis. Jeigu įtariama, kad skystis medikamentinės kilmės, paprastai efektyvu nutraukti gydymą vaistu (prokainamidas hidralazinas, chinidinas, nitrofurantoinas, kordaronas, procarbazinas, metotreksatas ir kt.) ir papildomų intervencijų neprireikia.
Parapneumoninis skysčio kaupimasis
Dažniausiai pasitaikančio eksudacinio pleurito atvejais turi būti imamasi skubių veiksmų, nes skystis gali greitai supūliuoti arba sukrešėti, organizuotis, virsti fibrotoraksu bei baigtis pleuros pašalinimo operacija. Todėl plaučių uždegimu sergančius ligonius reikia reguliariai tikrinti apsvarstant skysčio atsiradimo tikimybę. Staigus šono skausmas, nepaaiškinamas nepaisant gydymo dusulio stiprėjimas arba auskultuojant išnykęs ar susilpnėjęs vezikulinis alsavimas, leidžia įtarti šią galimą komplikaciją. Įtarimus reikėtų patikslinti ultragarsu, o nesant galimybės, ir kontroline krūtinės ląstos rentgenograma. Radus skysčio, reikia atlikti skysčio diagnostinę punkciją ir kartu pašalinti kiek galima didesnį jo kiekį. Jeigu aišku, kad skystis pūlingas, jo pH mažesnis nei 7,2, yra inkapsuliuotas ar randama bakterijų, reikia skubiai drenuoti storu drenu. Tinkamai antibakteriniais vaistais gydomų ligonių, kuriems nėra indikacijų atlikti skubų pleuros ertmės drenažą, būklė dažniausiai pagerėja per savaitę. Jeigu taip neįvyksta, ir po savaitės tiriant ultragarsu ar kitu metodu randamas didokas kiekis skysčio ar jis didėja, reikia apsvarstyti pleuros ertmės drenažo galimybę bei dar kartą įvertinti ir kitas skysčio atsiradimo priežastis. Gali būti, kad ligonis serga ne tik pneumonija, bet ir vėžiu ar tuberkulioze. Rekomenduojama atlikti KT tyrimą, FBS, jeigu nebuvo atlikta anksčiau, tyrimus TBC diagnozuoti.
Navikinis skystis pleuros ertmėje
Skystis, atsiradęs sergant onkologine liga, dažniausiai yra proceso progresavimo požymis. Tokie ligoniai vidutiniškai išgyvena apie vienerius metus. Skystis paprastai pirmą kartą diagnozuojamas išryškėjus palengva progresuojančiam dusuliui. Kadangi procesas lėtas, ligoniai savo negalavimus aiškina pagrindine liga ir kreipiasi pagalbos, kai skysčio jau prisikaupę daug pasitaiko ir 2–3 litrai, net daugiau. Pašalinus skystį, ligonis pasijunta daug geriau, deja, pagerėjimas laikinas: per 2–3 savaites skysčio vėl prisikaupia ir, kuo toliau, tuo dažniau. Tenka kartoti pleuros ertmės punkcijas skysčiui pašalinti. Pastebėta, kad skystis geriau pasišalina, jeigu taikomas pleuros drenažas. Dabar jau yra ir nuolatinio drenažo sistemos su vožtuvais (tunelinis drenažas). Juos sudaro dreno vamzdelis, kurį galima ilgai laikyti krūtinės ląstoje (6 mėn. ir daugiau), o vožtuvas neleidžia į krūtinės ląstą patekti orui. Ligoniui nereikia nešiotis Bobrovo tipo indų. Jis gali toliau dalyvauti visuomeninės gyvenime ir tik namuose prijungti panašią į šlapimo rinktuvą talpą, kad skystis pasišalintų. Kartais dėl ilgalaikio drenažo pleuros ertmė savaime suauga. Tai yra pleurodezės operacijos alternatyva.
Tuberkuliozinis pleuritas
Tuberkuliozinis pleuritas paprastai išnyksta savaime skyrus tinkamą antituberkuliozinį gydymą. Drenuojama, jeigu skysčio kiekis didelis ir trukdo kvėpuoti.
Chilozinis skystis
Chilozinis skystis gydomas dieta. Literatūroje rekomenduojami somastatino analogai sumažina chilotorakso progresavimą.
Chirurginis gydymas
Chirurginės intervencijos prireikia, kai būtina patikslinti skysčio priežastis išsėmus kitas galimybes bei gydomaisiais tikslais.
Vaizdo torakoskopijos, atliekamos sukėlus vietinę ar bendrąją nejautrą, metu apžiūrima pleuros ertmė, paimama biopsinės medžiagos, pašalinamas rastas skystis ir, jei reikia, atliekamas pleuros ertmės talkavimas. Procedūra priskiriama mažai invaziniam metodui. Dažniausiai pooperacinis periodas praeina sklandžiai, ilgai gulėti ligoninėje nepririekia. Tačiau po pleurodezės operacijos gan dažni stiprūs krūtinės skausmai, kuriuos tenka malšinti analgetikais, net narkotiniais. Per savaitę jie sumažėja. Dažnai būna febrilus karščiavimas, pykinimas. Pleurodezei dažniausiai naudojamas talkas. Kartais galima bandyti atlikti cheminę pleurodezę suleidžiant per drenažo vamzdelį bleomicino ar tetraciklino, ypač jei ligonio bendroji būklė sunki ar jis atsisako chirurginės intervencijos.