Regos nervo disko automatinės fotoplanimetrinės analizės reikšmė pirminės atviro kampo glaukomos diagnostikai

Dovilė Buteikienė

LSMU MA Akių ligų klinika, LSMU MA Neuromokslų instituto Oftalmologijos laboratorija

 

Regos nervo disko (RND) vaizdas diagnozuojant glaukomą yra vertinamas nuo 1851 metų, kai Hermann von Helmholtz išrado oftalmoskopą ir pirmą kartą gyvame organizme išvydo akių dugną. Tačiau net ir šiuolaikinis stereoskopinis skaitmeninis ar binokulinis atvirkštinis oftalmoskopinis RND vaizdas vis dar vertinamas subjektyviai. Remdamasis tik savo klinikine patirtimi, oftalmologas diferencijuoja normalų RND vaizdą nuo glaukominio. Glaukoma yra specifinė optinė neuropatija ir antra po kataraktos aklumo priežastis, bet pirmauja tarp negrįžtamo aklumo priežasčių. Aklumo dėl glaukomos galima išvengti, anksti diagnozavus ligą ir pradėjus atitinkamai gydyti. Ankstyva ir objektyvi diagnostika remiasi RND ir tinklainės nervinių skaidulų struktūros tyrimais. Tačiau priimti klinikinį sprendimą trukdo didelė normalaus RND vaizdo įvairovė populiacijoje, įvairūs glaukominio RND pažeidimo deriniai bei labai išsibarstę vieno vaizdo kelių ir netgi vieno tyrėjo pakartotinai nustatyti struktūriniai parametrai. RND struktūrinių pokyčių vertinimo objektyvizavimui buvo sukurti skaitmeninių akių dugno vaizdų (SADV) interaktyvūs fotoplanimetriniai algoritmai (IFPA), o pastaruoju metu vis dažniau naudojami lazeriniai, „pusiau automatizuoti“ RND tyrimo metodai, t. y. konfokalinė skenuojanti lazerinė oftalmoskopija (KSLO) ir optinė koherentinė tomografija (OKT). Visos aprašytos technologijos yra tyrėjų pastangos objektyvizuoti RND struktūros pokyčius diferencijuojant normą nuo glaukomos. Bet visais minėtais atvejais RND kiekybiniai parametrizacijos rezultatai nėra objektyvūs, nes disko ribos yra žymimos interaktyviai ir subjektyviai. Taigi RND struktūrinių pokyčių objektyvizavimas vis dar išlieka problema.

Oftalmologinių vaizdų analizė yra multidisciplininė sritis, ir tik bendradarbiaujant mokslininkams, inžinieriams bei gydytojams gali būti efektyviai kuriami nauji diagnostiniai įrankiai. Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms radosi naujų galimybių sukurti visiškai automatizuotą, be interaktyvaus tyrėjo įsikišimo, efektyvią, ekonomišką, automatinę RND parametrizavimo sistemą, skirtą glaukomos diagnostikai. Taigi komandinio darbo dėka, vykdant projektą, buvo sukurtas RND SADV automatinis fotoplanimetrinis algoritmas (AFPA), išsprendžiantis interaktyvią ir subjektyvią RND ir ekskavacijos (EKS) ribų žymėjimo problemą bei sąlygojantis objektyvų struktūros tyrimą, skirtą pirminės atviro kampo glaukomos (PAKG) diagnostikai.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2012 Nr. 3