Dr. Dovilė Karčiauskaitė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Jau daugiau nei 60 metų miokardo pažeidimo biologiniams žymenims tenka svarbus vaidmuo vertinant pacientų, kuriems įtariamas miokardo infarktas (MI), būklę. Anksčiau, pagal1979 m. Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlytą miokardo infarkto apibrėžimą, biožymenų pokyčiai buvo vienas iš trijų rodiklių, kartu su elektrokardiogramos pokyčiais ir klinikiniais simptomais, būtinų MI diagnozei nustatyti. Vėliau, atsiradus galimybei nustatyti širdies troponinų koncentraciją kraujyje, šie biožymenys dėl didelio specifiškumo tapo auksiniu standartu vertinant miokardo nekrozę. Nuo2000 m., paskelbus universalų MI apibrėžimą, širdies troponinų tyrimas svarbiausias diagnozuojant MI. Neseniai sukurti didelio jautrumo širdies troponinų nustatymo metodai atveria naujas galimybes aptikti net ir mažiausią miokardo pažeidimą.
Širdies troponinas I (TnI) ir troponinas T (TnT) yra miokardo ląstelių kontraktilinio aparato dalis, jų randama išskirtinai tik miokarde. Širdies raumens ląstelėse troponinai yra struktūriškai susijungę ir tik labai nedidelė dalis egzistuoja laisvos formos citozolyje. Todėl, daugelio ekspertų nuomone, į kraujotaką širdies troponinai patenka tik esant negrįžtamam kardiomiocito pažeidimui. TnI ir TnT į kraujotaką išsiskiria jau pirmosiomis valandomis po pažeidimo, tačiau, kaip anksti juos pavyks nustatyti paciento kraujyje, labai priklauso nuo taikomo tyrimo jautrumo. Padidėjusi širdies troponinų koncentracija kraujyje išlieka ilgai – iki 4–10 dienų.
Dabar širdies troponinų tyrimas daugiausiai atliekamas įtariant ūminį išeminį sindromą, kai reikia aiškiai atskirti pacientus, sergančius ūminiu miokardo infarktu (ŪMI) nuo nesergančių, tad labai svarbu kuo greičiau ir patikimiau identifikuoti didelės rizikos pacientus bei skirti jiems efektyvų gydymą. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad didelei daliai pacientų, kurie kreipiasi į priėmimo skyrių dėl skausmo krūtinėje, nėra ūminės miokardo išemijos, todėl greitai tai išsiaiškinus pacientai išvengia ilgo buvimo ligoninėje.
Visiškai neseniai,2012 m., patvirtintoje Universalaus miokardo apibrėžimo redakcijoje dar kartą akcentuojama, kad pasirinktinis žymuo miokardo pažeidimui įvertinti yra širdies troponinas (I arba T), pasižymintis dideliu specifiškumu miokardui ir dideliu klinikiniu jautrumu [1]. Remiantis tyrimų rezultatais, net ir nedaug padidėjusi specifinio širdies troponino koncentracija susijusi su didesne rizika ir rodo miokardo pažeidimą. Laikoma, kad troponino koncentracija padidėjusi, kai viršija 99-u normalios populiacijos procentiliu. Konkreti troponino koncentracija, rodanti pažeidimą, priklauso nuo taikomo metodo. Svarbu, kad šis metodas būtų pakankamai tikslus, t. y. variacijos koeficientas (CV) neviršytų 10 proc. ties 99-u procentiliu. Troponinus tiriant ne tokiais tiksliais metodais sunku aptikti nedidelį padidėjimą bei įvertinti koncentracijos kitimą per laiką. Metodų, kurių CV yra didesnis nei 20 proc., naudoti nerekomenduojama.
Deja, kol kas daugelio gamintojų siūlomi metodai neatitinka šių tikslumo reikalavimų [2]. Tokiu atveju troponino koncentracijos riba, rodanti miokardo pažeidimą, yra nustatoma ne ties 99-u procentiliu, o ties koncentracija, kur metodo CV pasiekia 10 proc., t. y. didesnė, nei turėtų būti pagal rekomendacijas.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 7, 2012