Stresas lemia moterų smegenų senėjimą?

Nors moterys gyvena ilgiau nei vyrai, jų smegenys anksčiau pradeda senti. Kokia priežastis? Tikėtina, kad jos patiria daug daugiau streso.

Ilgainiui vieni genai tampa aktyvesni, o kiti – atvirkščiai. Žmogaus smegenyse galima stebėti šiuos pokyčius dėl transkriptomų – RNR molekulės struktūrų, indukuojančių geno aktyvumą ląstelių populiacijoje.

Kada biologas iš Kalifornijos universiteto Mehmetas Somelis ir bendradarbiai palygino transkriptomus 55-mečio vyro bei skirtingo amžiaus moterų smegenyse, labai nustebo pamatę, kad geno aktyvacija ir deaktyvacija, atsirandanti senstant, daug greičiau progresuoja moterų, o ne vyrų smegenyse. Procesai vyksta prefrontalinėje žievėje. „Tiesą sakant, visiškai nesitikėjome tokių rezultatų, – sakė M. Somelis. – Nesitikėjome būtent dėl to, kad moterys gyvena ilgiau. Kita vertus, tai neprieštarauja jau žinomiems faktams, kad skirtingi organai sensta skirtingu metu.“

Somelio komanda palygino daugiau nei 13 tūkst. genų ekspresiją keturiose smegenų srityse. Aptiko 667 genus, skirtingai ekspresuojamus tarp lyčių, kurių net 98 proc. lemia greitesnį smegenų senėjimą moterims. Dalis šių genų jau seniai siejami su pažintinės funkcijos sutrikimais bei neurodegeneracinėmis ligomis.

Ne vien lytis lemia smegenų audinio senėjimą. Maždaug tik pusės moterų smegenyse senėjimo procesas vyksta greičiau. Mokslininkai mano, kad tam įtakos turi ne genetika, o aplinka. M. Somelis teigė: „Šių pokyčių priežastis galėtų būti dažniau patiriamas stresas“. Šiuos spėjimus pagrindžia anksčiau atliktas tyrimas su beždžionėmis, kuriame nustatyti identiški transkriptomų pakitimai primatų smegenyse didesnio streso sąlygomis.

Kitas entuziastingojo mokslininko sumanymas yra patyrinėti graužikų smegenis. Vėliau jis ketina palyginti su amžiumi susijusius neurodegeneracinius pokyčius tarp skirtingas kultūras, kur moters vaidmuo labai skiriasi. „Jei visgi mes mąstome teisinga linkme, lygių teisių politika turėtų didelę teigiamą įtaką moters sveikatai“, – samprotavo M. Somelis.

 Aging Cell, DOI: 10.1111/j.1474-9726.2012.00859.x