Kontracepcija tokia pat sena kaip žmonija. Jau prieš daugelį šimtmečių žmonės įvairiais būdais ir priemonėmis stengėsi išvengti nėštumo. Vienas seniausių istorinių šaltinių, kuriame paminėta kontracepcija, yra Kahun papirusas, surašytas 1850 metais prieš Kristų. Jame aprašomi nuo makšties pesarai iš krokodilo išmatų ar fermentuotos tešlos, nužudantys vyro sėklą, iš sakų, medaus ar akacijos pagaminti makšties kaiščiai ar kamštukai. Antrajame mūsų eros amžiuje Romos gydytojas Soranus iš Efezo sugalvojo kontraceptinį mišinį, gaminamą iš vaisių, riešutų ir vilnos. Soranus siūlė šios tirštos masės užtepti ant gimdos kalelio, kad spermijai negalėtų patekti į gimdos vidų.
Šiais laikais kontracepcija yra viena svarbiausių savanoriškos vaisingumo kontrolės sudedamųjų dalių, neatsiejama nuo šiuolaikinės visuomenės įvaizdžio. Daugelis šalių susiduria su vis didėjančios populiacijos problema, gresiančia pačios visuomenės egzistencijai. Pasaulio gyventojų skaičius padvigubėja kas 40 metų, o kai kuriuose silpnos ekonomikos kraštuose – greičiau nei kas 20 metų.
Veiksminga vaisingumo kontrolė naudinga visuomenei ne tik ekonominiu požiūriu. Ji suteikia laisvės moterims ir poroms pačioms tvarkyti savo gyvenimą, siekti užsibrėžtų tikslų profesinėje ir kitose srityse, geresnės gyvenimo kokybės.
Sukurta daugybė kontracepcijos priemonių, kurios pasirenkamos atsižvelgus į daugelį veiksnių: efektyvumą, saugumą, papildomą naudingą (nekontraceptinį) poveikį, kainą, asmenines moters (ir jos lytinio partnerio) nuostatas ir kt.
Kontracepcijos būdai
Natūrali kontracepcija
Nutrauktas lytinis aktas (coitus interruptus). Gan dažnas metodas silpnesnės ekonomikos kraštuose. Patikimumas priklauso daugiausia nuo vyro gebėjimo kontroliuoti savo veiksmus lytinio akto metu: geriausiu atveju nesėkmių dažnumas siekia 4 proc., o vidutiniškai – 19 proc. per metus. Trūkumai: gan didelė neplanuoto pastojimo tikimybė.
Laktacinė amenorėja. Laktacijos (žindymo) metu moters organizme padaugėja prolaktino ir sumažėja gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (angl. gonadotropin-releasing hormone) išskyrimas pagumburyje, todėl slopinama ovuliacija, mažėja liuteininio hormono sekrecija ir stabdomas folikulo brendimas. Laktacinės amenorėjos trukmė įvairi, priklauso nuo maitinimo krūtimi dažnumo ir trukmės, laiko nuo gimdymo ir kt. Tai patikima kontracepcija (pastojimų dažnumas 0,5–2 proc. per 6 mėn.) iki pirmųjų mėnesinių po gimdymo: po to turi būti pasirenkami kiti apsaugos nuo nėštumo būdai.
Natūralus šeimos planavimas. Tai pasirinktiniai metodai toms poroms (ar visuomenėms), kurioms dėl religinių ar kultūrinių nuostatų nepriimtinos mechaninės ar medikamentinės kontracepcijos priemonės. Natūraliam šeimos planavimui priskirtini periodinė lytinė abstinencija (susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingomis dienomis). Vaisingos dienos nustatomos kalendoriniu, gimdos kaklelio gleivių arba simptoterminiu būdais. Šie metodai tinkamiausi moterims, turinčioms reguliarų mėnesinių ciklą, jų patikimumas apie 75 proc.
Mechaninės barjerinės priemonės
Vyro prezervatyvas. Tai viena populiariausių mechaninių barjerinių priemonių, sumažina užsikrėtimo lytiškai plintančiomis ligomis riziką. Tinkamai naudojant prezervatyvus pastojimo per vienerius metus tikimybė siekia 3 proc., bet tipiškais atvejais – apie 14 proc. Trūkumai: silpnina pojūčius, mažina pasitenkinimą; medžiaga, iš kurios gaminami prezervatyvai, gali sukelti alergiją; aliejiniai lubrikantai gali pažeisti prezervatyvą.
Moters prezervatyvas. Tai iš poliuretano gaminamos vienkartinio naudojimo 7,8 cm skersmens ir 17 cm ilgio makšties įmovos, sudarytos iš dviejų lanksčių žiedų. Moteriškieji prezervatyvai nėra populiarūs, pavyzdžiui, JAV juos naudoja mažiau negu 1 proc. moterų. Pastojimo per 6 mėn. tikimybė apie 15 proc.
Kontraceptinės diafragmos. Gaminamos iš latekso, primena gaubtuką, puoduką. Trukdo spermai patekti į gimdos kalelio kanalą. Pastojimo tikimybė – apie 20 proc. per metus. Vieną diafragmą galima naudoti kelių lytinių aktų metu, tačiau nerekomenduojama makštyje laikyti ilgau kaip parą (infekcijos ar netgi toksinio šoko sindromo pavojus).
Gimdos kaklelio gaubtukai. Gaminami iš latekso. Gali būti įdedami į makštį 8 val. iki sueities ir laikomi 48 val. Pastojimo tikimybė per vienerius metus svyruoja nuo 20 iki 40 proc.
Spermicidiniai preparatai. Jų sudėtyje yra nonoksinolo-9 arba oktoksinolo. Spermicidai suardo spermatozoidų ląstelių membraną. Gaminami įvairių pavidalų spermicidai: putos, želė, plėvelės, žvakutės, kremai, putojančios tabletės. Spermicidinių preparatų įdedama į makštį prieš kiekvieną lytinę sueitį. Sumažina riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, galbūt net ŽIV, tačiau naikina ir gerąsias makšties bakterijas, natūraliąją florą (laktobacilas), skatina makšties kolonizaciją Escherichia coli, bakteriuriją. Pastojimo rizika – 6–26 proc. per vienerius metus. Spermicidai gali dirginti makštį.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 6, 2012 „Ekspertų rekomendacijos“