Rasa Liutkevičienė1, Dalia Žaliūnienė1, Kęstutis Šimatonis2 , Vytautas Jašinskas1
1LSMU MA Akių ligų klinika, 2LSMU Informacinių technologijų centras
Santrauka
Reikšminiai žodžiai: pradinė amžinė geltonosios dėmė degeneracija, drūzos, klasifikacija, skaitmeninė analizė. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai geltonosios dėmės pažeidimas, lydimas ženklaus ir negrįžtamo centrinio matymo praradimo. Visada pažeidžiamos abi akys, tačiau jų pažeidimas gali būti nevienodo intensyvumo. Tai dažniausia išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų aklumo priežastis ir pagrindinė priežastis, sukelianti vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių aklumą. Retai liga gali vystytis ir jaunesniems nei 40 metų amžiaus žmonėms. Geltonosios dėmės degeneraciniai pakitimai pasireiškia: drūzų formavimusi, tinklainės pigmentinio epitelio (TPE) pakitimais, tinklainės pigmentinio epitelio ir gyslainės choriokapiliarinio sluoksnio, Brucho membranos pažeidimu, centrinės duobutės geografine atrofija, eksudacine geltonosios dėmės degeneracija su gyslainės neovaskulizacija, tinklainės pigmentinio epitelio atšokimu arba submakuliniais disciforminiais randiniais pakitimais. Pradinė AGDD yra nustatoma, kai yra nustatomos drūzos geltonojoje dėmėje ir TPE pakitimai; vėlyvoji AGDD forma apima sausą AGDD (geografinė atrofija TPE, kada nėra neovaskulinės AGDD) ar neovaskulinė AGDD (TPE atšokimas, kraujosruvos ir/ar randai).
Šiame straipsnyje pateikiama tinklainės drūzų lokalizacijos bei jų skersmens matavimo bei šių vaizdų skaitmeninės analizės metodika, naudojama AGDD diagnozuoti. Taip pat aprašomi kiti dažniausiai oftalmologo praktikoje naudojami metodai AGDD tirti ir diagnozuoti.
Įvadas
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai geltonosios dėmės pažeidimas, lydimas ženklaus ir negrįžtamo centrinio matymo praradimo. Tai dažniausia išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų aklumo priežastis ir pagrindinė priežastis, sukelianti vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių aklumą [1]. AGDD nustatoma daugiau nei 30 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių [2]. Epidemiologinių tyrimų, atliktų Australijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, duomenimis, AGDD paplitimas svyruoja nuo 0,2 proc. tarp 55–64 metų pacientų iki 13 proc. tarp vyresnių nei 85 metų pacientų [3]. Jungtinės Karalystės 2003 metų aklųjų registro duomenimis, 50 proc. aklųjų nustatyta AGDD [4]. Lietuvos valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis, 2002 metais Lietuvoje tarp pirminio regėjimo invalidumo priežasčių AGDD sudarė 13,8 proc.
AGDD diagnozuoti yra naudojami įvairūs diagnostiniai oftalmologiniai tyrimai: akipločio, Amslerio tinklelio, funkcinis kontrastinio jautrumo tyrimas, tiesioginė ir netiesioginė oftalmoskopija, skenuojanti lazerinė oftalmoskopija, balta ir nespalvota akių dugno fotografijos, spalvota akių dugno fotografija su mėlynos ar raudonos šviesos filtrais, angiografija su fluoresceino ar indociano žaliuoju ir histologiniai tyrimai bei elektroninė mikroskopija, optinė koherentinė tomografija. Šiame straipsnyje pateikiama tinklainės drūzų lokalizacijos ir jų skersmens matavimo bei šių vaizdų skaitmeninės analizės metodika, įgalinanti stebėti AGDD progresavimą, bei kiti oftalmologijoje naudojami AGDD diagnozuoti ir tirti metodai.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2012 Nr. 3