Širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti dažniausiai vartojami kraujagyslių spindį, sienelių tonusą, širdies susitraukimus, kraujo krešėjimą, lipidų, skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą veikiantys vaistai. Jie vadinami hemodinamiškai aktyviais preparatais, nes daro įtaką širdies susitraukimų dažniui, plečia periferines kraujagysles, stabdo aterosklerozės progresavimą, mažina kraujo spaudimą ar krešulių susidarymo riziką ir kt.
Hemodinamiškai aktyvių vaistų kategorijai priskiriami angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino II 1 tipo receptorių blokatoriai (sartanai), beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, širdį veikiantys gliukozidai, diuretikai ir kt. Daugelis šių vaistų į klinikinę praktiką atėjo pastaraisiais dešimtmečiais ir reikšmingai pagerino širdies ir kraujagyslių ligų gydymo galimybes, pacientų išgyvenamumą ir prognozę.
Poveikis ne visada pakankamas
Moksliniai tyrimai ir kasdienė klinikinė praktika vis dėlto rodo, kad hemodinamiškai aktyvių vaistų efektyvumas ne visada yra pakankamas, o poveikis hemodinamikai gali būti netgi nepageidautinas. Pavyzdžiui, esant bradikardijai ar hipotenzijai, beta adrenoblokatorių vartojimas gali būti rizikingas, nes tolesnis kraujospūdžio ar širdies susitraukimų dažnio mažinimas neigiamai atsilieptų gyvybiškai svarbių organų (miokardo, galvos smegenų, inkstų) perfuzijai ir netgi paryškintų ligos simptomus. Naujausi tyrimai rodo, kad standartinis antiangininis gydymas AKF inhibitoriais, vazodilatatoriais, beta adrenoblokatoriais dažniausiai būna nepakankamai veiksmingas, ypač jei vainikinių kraujagyslių pažeidimai labai išplitę ar miokardo remodeliavimasis yra pasiekęs negrįžtamą lygį, o tai būna labai dažnai. Jei širdies ir kraujagyslių liga sergantis pacientas turi sunkių gretutinių ligų, kaip antai cukrinį diabetą, bronchų astmą, glaukomą, prostatos hiperplaziją ar kt., kai kurių hemodinamiškai aktyvių vaistų vartojimas iš viso gali būti problemiškas ar net neįmanomas dėl blogo toleravimo ar sunkių šalutinių poveikių (bronchospazmo, hipoglikemijos, šlapimo susilaikymo, akispūdžio padidėjimo ir kt.).
Metabolizmą gerinantys vaistai
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo, aritmogeninės ir kitos kilmės kardiomiopatijos bei daugelio kitų širdies ir kraujagyslių ligų neįmanoma efektyviai gydyti vien standartiniais hemodinamiškai aktyviais vaistais, nes šių ligų mechanizmai neapsiriboja kraujagyslių sienelių pažeidimais, kraujotakos ar širdies susitraukimų dažnio sutrikimais. Šių ligų mechanizmai susiję su giluminiais, molekuliniais, fermentiniais, miokardo ląstelių metabolizmo ir energijos procesų pažeidimais, kurių neįstengia paveikti standartinis antiangininis ar antihipertenzinis gydymas. Naujausi tyrimai rodo, kad šiais atvejais pacientų būklę labai pagerina papildomai skirtas gydymas metabolizmą gerinančiais vaistais.
Iš metabolinių preparatų labiausiai ištyrinėtas ir daugiausia klinikinio efektyvumo įrodymų turi trimetazidinas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 7