Apvaliojo stalo diskusijoje apie osteoporozę, jos diagnostikos ir gydymo galimybes dalyvauja Lietuvos osteoporozės fondo vadovas, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna bei jo kolegė Vilniaus universiteto profesorė Marija Tamulaitienė, taip pat Valstybinės mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro doktorantė gydytoja Vaidilė Strazdienė.
Gal pradėkime mūsų pokalbį nuo pastarojo meto naujienų, jeigu jų yra.
Marija Tamulaitienė (M. T.). Pateikti kokių nors svarbių naujienų osteoporozės klausimais vargu ar būtų įmanoma. Kaip ir iki šiol, šios ligos požymiai nebylūs – tai slapta, tyli, jokių simptomų neturinti liga, kol neįvyko kaulo lūžis. Ir toliau ji tebėra probleminė daroma didele žala žmogui, visuomenei, netikėti kaulų lūžiai – sunkiai nuspėjami. Galima priminti, jog diagnostikos metodai ir ligos nustatymo kriterijai yra žinomi ir lengvai prieinami, bet vis dėlto yra daug žmonių, kuriems osteoporozė nenustatyta, nors jie serga. Galbūt gyventojai patys mažai domisi šia liga, gal kartais ir gydytojai nepateikia jiems visos informacijos ir su ja gerai nesupažindina savo pacientų.
Pasaulyje jau žengtas žingsnis į priekį – sukurta FRAX metodika, dar kitaip vadinama įrankiu, padedančiu nustatyti individualią lūžių riziką per artimiausius 10 metų . Anksčiau atlikus kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimą arba įvertinus rizikos veiksnius, būdingus konkrečiam žmogui, būdavo nustatoma abstrakti santykinė rizika (didesnis ar mažesnis kaulų polinkis lūžti), o taikant FRAX skaičiuoklę gaunamas konkretus atsakymas. Tad kiekvienas žmogus, pateikęs tam tikrus duomenis, pagal FRAX skaičiuoklę, gali sužinoti, kokia tikimybė per artimiausius 10 metų patirti didįjį osteoporozinį ar šlaunikaulio lūžį, o tiksliau – koks tokios tikimybės procentas. Ar ši metodika taikoma Lietuvoje? Taip, ji mums prieinama ir ja jau galime naudotis. Kitas svarbus žingsnis, kurį reikėtų žengti valdžios institucijoms, – įtraukti FRAX į gydymo kompensavimo sistemą. Koks sprendimas bus priimtas – priklauso nuo sveikatos politikų norų ir valios.
Vidmantas Alekna (V. A.). Kad būtų lengviau įsivaizduoti, koks tai mechanizmas, noriu jį paaiškinti detaliau. Vienas iš osteoporozės diagnostikos kriterijų yra KMT rodikliai, kai apskaičiuojamas tam tikras kaulų tankio T lygmuo. Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymu, osteoporozė diagnozuojama, kai T lygmuo yra -2,5 arba mažesnis. Tai yra vienas iš osteoporozės klinikinės diagnostikos kriterijų. Be abejo, pastebėta, jog kaulas nebūtinai turi lūžti, kai T lygmuo -2,5 ir mažesnis. Paaiškėjo, jog kai kuriems pacientams kaulai lūžta T lygmeniui esant -2 ar -1,8 ir pan. Mes, gydytojai, lyg ir turėtume gydyti tokius ligonius, nes pagrindinis osteoporozės gydymo tikslas – apsaugoti nuo pirmojo arba kartotinių kaulo lūžių, kurie yra nepaprastai skausmingi, nepaprastai sunkiai gydomi ir atsieina daug išlaidų.
Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vaistų kompensavimo sistema pradeda veikti tada, kai liga diagnozuojama, t. y. kai nustatomas -2,5 ir mažesnis T lygmuo. Jei didelės rizikos ligoniui lūžta kaulai, vadinasi, nebuvo gydoma. Tad šis kriterijus – KMT matavimas – jiems nelabai tinka. Dabar individuali rizikos vertinimo sistema leidžia mums tokius pacientus pradėti gydyti anksčiau. Ir mes nemanome, kad FRAX skaičiuoklė būtų priešpastatoma KMT matavimui. Šios metodikos viena kitą papildo. Kai kuriose šalyse gydymas kompensuojamas, kai T lygmuo yra -1,5 ar -2, – priklauso nuo konkretaus asmens kaulų lūžio rizikos veiksnių. Na, o jeigu valstybė gydymo nekompensuoja, gydytojai vis tiek žino, kad tokius pacientus reikia gydyti, jiems skirti tikrai efektyvius, patikrintus vaistus.
FRAX padėtų mums labai konkrečiai pasakyti, kurį pacientą reikia gydyti, kurio – ne, o tai būtų ekonomiškai naudinga. Santykinės rizikos nustatymas nesuteikia galimybės gydyti visus ligonius, kuriuos reikia. Dalis jų išvis negydomi, o dalis – gydomi galbūt visai be reikalo.
Suprantama, liga diagnozuojama, bet susirūpinti būtina ne tada, kai žmogus jau serga. Kaip užkirsti jai kelią?
M. T. Pamėginkime paieškoti analogijų gamtoje. Pavyzdžiui, tam tikri požymiai gali leisti nuspėti, jog kils audra, kalnuose įvyks griūtis ir t. t. Deja, tokių požymių nepastebėję ar neįvertinę žmonės neretai patenka į bėdą. Osteoporozės atveju yra labai panašiai. Dabar mes turime daug įrankių, kurie leidžia nustatyti ligą net ir ankstyvos stadijos. Pavyzdžiui, kardiologai sėkmingai simptomų nepatiriantiems pacientams įvertina ir numato širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išsivystymo riziką, panašias rizikos vertinimo skaičiuokles naudoja ir kitų sričių specialistai.
Kaip vertinate šeimos gydytojų vaidmenį? Ar ne jų pareiga priminti kiekvienam savo pacientui, kad jie atkreiptų dėmesį į osteoporozės pirmuosius ženklus, suteiktų jiems pakankamai informacijos apie šią ligą. Juk svarbiausia, kad žmogus išvengtų kaulų lūžių, kad liga būtų sustabdyta jos pradžios stadijoje.
V. A. Aš manau, kad modernioje visuomenėje turi būti subalansuoti ryšiai tarp gydytojų, specialistų ir jų pacientų pateikiant visas reikalingas žinias, ir pacientai privalo žinoti tam tikrus dalykus. Šeimos gydytojai – pagrindiniai sveikatos priežiūros specialistai, esantys arčiausiai savo paciento, ir jų yra daugiausiai. Na, o osteoporozė yra labai paplitusi liga – ja serga apie 10–12 proc. visos populiacijos. Tad tik bendromis pastangomis galime nuveikti kažką naudinga. Šeimos gydytojas turi daug įvairaus darbo, bet turėtų skirti dėmesio ir osteoporozei, kuri yra viena iš didžiausių žmogaus sveikatos problemų, patenkanti į dažniausių ligų, kuriomis serga senyvo amžiaus žmonės, penketuką. Moterims ši liga yra antra pagal sukeliamus rimtus sveikatos sutrikimus, nes dažniausiai bet koks griuvimas baigiasi kaulo lūžiu.
FRAX metodas sukurtas padėti šeimos gydytojui įvertinti riziką susirgti osteoporoze, bet skaičiuokle gali naudotis ir bet kuris asmuo. Pagal pateiktus duomenis pats sužinojęs apie didelę kaulų lūžių grėsmę, žmogus galėtų tuoj pat skubėti pas šeimos gydytoją pasitarti, ką jam toliau daryti. Šeimos gydytojas tikrai pateiks profesionalių patarimų. Mes įsitikinę, kad būtent jie gali sėkmingai gydyti sergančius osteoporoze, kontroliuoti šią ligą.
Be abejo, kai įtariama arba diagnozuojama antrinė osteoporozė, jau reikėtų tartis su specialistais, nes tokiu atveju labai svarbu gydyti pagrindinę ligą.