Erekcijos sutrikimas (ES, kitaip impotencija) ir priešlaikinė ejakuliacija (PE) yra dažniausi vyrų seksualinės funkcijos sutrikimai. Šiame straipsnyje pateikiama 2009 m. paskelbtų Europos urologų asociacijos erekcijos sutrikimų gairių santrauka.
Erekcijos sutrikimas: apibrėžimas, epidemiologija ir rizikos veiksniai
Erekcijos sutrikimas – tai nuolatinis negebėjimas pasiekti ir išlaikyti erekciją, pakankamą lytiniam aktui. ES nepalankiai veikia fizinę ir psichosocialinę vyrų būklę ir labai blogina jų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, 5–20 proc. vyrų patiria vidutinį sunkų ES, jo dažnumas priklauso nuo amžiaus ir socialinės bei ekonominės padėties.
ES bei širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksniai yra panašūs: mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, hipercholesterolemija ir metabolinis sindromas. Iš dalies riziką gali sumažinti sportavimas ir svorio reguliavimas. ES riziką padidina ir radikali prostatektomija (atvira, laparoskopinė bei robotinė), nes šios procedūros metu gali būti pažeisti varpos akytkūnį inervuojantys nervai bei akytkūnio kraujotaka. Po operacijos ES pasireiškia 25–75 proc. pacientų.
Diagnostiniai tyrimai
Pradiniai diagnostiniai tyrimai
Minimalus diagnostinis tyrimas (1 lentelė) turi būti atliekamas kiekvienam ES besiskundžiančiam pacientui. Pagal ŠKL riziką ES sergantys pacientai, norintys atnaujinti arba pradėti lytinius santykius, skiriami į tris grupes. Mažos rizikos grupei priskiriami:
- pacientai, nepatiriantys išeminei širdies ligai būdingų simptomų bei turintys mažiau negu tris šios ligos rizikos veiksnius (vyriškoji lytis šiuo atveju nelaikoma rizikos veiksniu);
- mažos arba vidutinės funkcinės klasės krūtinės anginos (šiuo metu atliekami tyrimai ir/arba gydoma), nekomplikuotas miokardo infarktas anamnezėje, kairiojo skilvelio disfunkcija arba širdies nepakankamumas (I funkcinė klasė pagal NŠA), būklė po sėkmingos vainikinių arterijų revaskuliarizacijos, koreguota hipertenzija ir hemodinamiškai nereikšminga širdies vožtuvų patologija.
Visi kiti pacientai priskiriami vidutinės arba didelės rizikos grupėms, todėl prieš lytinius santykius reikalinga kardiologo konsultacija (didelės rizikos pacientams lytiniai santykiai nerekomenduojami).
Specifiniai diagnostiniai tyrimai
Nors daugelis ES sergančių pacientų gali būti gydomi pirminės sveikatos priežiūros specialistų, kai kuriais atvejais (žr. 1 lentelę), reikia atlikti specialius diagnostinius tyrimus (2 lentelė). Naktinio varpos sustandėjimo testą ir varpos standumo tyrimą Rigiscan aparatu rekomenduojama atlikti bent 2 kartus. Funkcinė erekcija nustatoma, jeigu erekcija nakties metu trunka ne mažiau kaip 10 min. ir siekia ≥ 60 proc. standumo varpos viršūnėje. Injekcijos į akytkūnį tyrimas suteikia ribotos informacijos apie kraujagyslių būklę. Ultragarsinis tyrimas yra paprastas metodas, kuriuo galima įvertinti kraujagyslių būklę. Jeigu dvigubo skenavimo (angl. duplex) ultragarsinio tyrimo rezultatai yra normalūs – maksimalus sistolinis kraujo tėkmės greitis viršija 30 cm/s, o pasipriešinimo indeksas didesnis nei 0,8, toliau tirti kraujagyslių nereikia. Jeigu ultragarsinis tyrimas rodo kraujotakos sutrikimus, pacientams, kuriems galima taikyti rekonstrukcinį operacinį gydymą, rekomenduojama atlikti arteriografiją ir dinaminį infuzinį akytkūnio ultragarsinį tyrimą.
Erekcijos sutrikimo gydymas
Tik tam tikro tipo ES gali būti išgydomi specifiniais metodais. Psichogeniniam ES gydyti taikoma psichoseksualinė terapija, kaip vienintelis metodas arba kartu su kitomis gydymo priemonėmis, bet gydymas yra ilgas, o rezultatai – įvairūs.
Potrauminis arteriogeninis ES jauniems pacientams gali būti gydomas chirurgine varpos revaskuliarizacija. Ilgalaikis gydymo poveikis siekia 60–70 proc.
Hormoniniai erekcijos sutrikimai gali būti efektyviai gydomi testosteronu, bet tik atmetus kitas sėklidžių nepakankamumą galinčias sukelti priežastis. Nors kai kurių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad gydymas testosteronu nesukelia prostatos vėžio, dabar jo negalima taikyti pacientams, kuriems anksčiau diagnozuota prostatos karcinoma, bei tiems, kuriuos vargina su prostatos patologija susiję simptomai. Būtina atidžiai stebėti pacientų būklę: atlikti digitalinį tyrimą, įvertinti prostatos specifinio antigeno koncentraciją serume ir hematokrito kiekį bei tirti dėl kepenų ir prostatos ligų.
Nors nėra vieningai sutariama, atrodo, kad erekciją skatinančių vaistų vartojimas po radikalios prostatektomijos – efektyvus gydymo metodas. Keliuose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad 5 tipo fosfodiesterazės (PDE5) inhibitoriai bei vaistų injekcijos į akytkūnį (gydomosios ir profilaktinės) padidina seksualinės funkcijos normalizavimosi dažnumą po radikalios prostatektomijos. Reabilitaciją po radikalios prostatektomijos reikėtų pradėti kaip galima greičiau.
Daugelis ES sergančių vyrų gydomi nespecifiniais vaistais [1]. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo efektyvumo, saugumo, invazyvumo, kainos bei paciento ir jo partnerės (-io) pasitenkinimo. Gydymo algoritmas pateiktas 2 paveiksle.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 6, 2012 „Ekspertų rekomendacijos“