Akromegalija – endokrininės kilmės klinikinis sindromas, sąlygotas padidėjusios augimo hormono sintezės, lemiantis įvairių organų sistemų ligas bei didesnį mirštamumą. Ankstesnėse ekspertų rekomendacijose buvo nurodoma, kad sergamumas liga yra 3–4 atvejai milijonui žmonių per metus, o 2011 metų gairėse, remiantis naujausių studijų duomenimis, pateikiami kur kas didesni skaičiai. Tai leidžia daryti prielaidą, jog akromegalija dažnai lieka nediagnozuota.
Ligos simptomai nėra specifiniai, o progresavimas – palaipsnis, todėl tiksli diagnozė gali būti nustatoma apytiksliai po 7–10 metų nuo pirmųjų simptomų. Dažnai liga reiškiasi nuovargiu, prakaitavimu, galvos skausmais, kurie neretai klaidingai siejami su senėjimu. Ir tik labai nedidelei daliai pacientų pasireiškia klasikiniai akromegalijos požymiai (padidėjusios galūnės, lūpos, smakras, atsikišusi kakta, paryškėję veido bruožai), kurie progresuoja iš lėto, todėl ligonis net neįtaria, kad pokyčiai yra reikšmingi.
Dėl įvairialypės ir nespecifinės ligos simptomatikos su tokiais pacientais susiduria ne tik šeimos gydytojas, bet ir įvairūs specialistai: ortopedai, otorinolaringologai, kardiologai, reumatologai, odontologai, todėl kiekvienas jų turėtų laiku įtarti šią klastingą būklę. Kadangi liga dažnai nediagnozuojama arba nustatoma pavėluotai, svarbiausias uždavinys – ankstyva diagnostika.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 6, 2012 „Ekspertų rekomendacijos“