Jau anksčiau atlikti klinikiniai tyrimai rodė, kad kalcio ir vitamino D derinys vyresnio amžiaus žmonėms sumažina kaulų lūžių riziką. Tiesa, pirmieji tyrimai nebuvo itin patikimi, pakankamai didelės apimties, o nustatytas kalcio ir vitamino D derinio poveikis skeletui ne visada buvo kliniškai reikšmingas. Daugelyje jų vertinamosios baigtys nebuvo gerai apibrėžtos, ypač neplanuotosios iš anksto, kaip antai širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dažnumas.
Kai kurie ankstesni tyrimai nebuvo išsamūs ir apgalvoti. Pavyzdžiui, gydymo kalciu ir vitaminu D išlaidų analizė, vitamino D koncentracijos vertinimas nepasižymėjo tikslumu. Nebuvo atsižvelgiama į tai, kad vitamino D kiekis žmogaus organizme priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., nuo metų laiko. Tiesa, iki šiol nėra bendros nuomonės, kokia vitamino D koncentracija kraujyje būtų optimali, nes ji priklausomo nuo organizmo ypatumų, metabolizmo, sveikatos būklės, gretutinių ligų.
Norma
2011 m. JAV Endokrinologų draugijos praktinėse rekomendacijose nurodoma, jog 50 nmol/l ir didesnė vitamino D koncentracija kraujyje rodo, jog asmuo gauna pakankamai vitamino D. Jei 25(OH)D koncentracija mažesnė negu 50 nmol/l, laikoma kad yra vitamino D stoka. Panašiai apibrėžiamas ir kalcio poreikis. Remdamasi patikimų placebu kontroliuojamų tyrimų metaanalizėmis, Europos maisto standartų tarnyba 2012 m. paskelbė, kad 2500 mg/d. kalcio dozė, gaunama su maisto produktais ir maisto papildais, yra gerai toleruojama ir nesukelia šalutinių nepageidaujamų reiškinių. Tokį pat (2500 mg/d.) gerai toleruojamą suvartojamo kalcio kiekį suaugusiesiems 2003 m. buvo nustatęs Mokslinis maisto komitetas.
Saugumas
Moksliniai tyrimai nepatvirtino prielaidų, kad ilgalaikis kalcio vartojimas su maistu ar maisto papildais gali padidinti inkstų akmenligės, širdies ir kraujagyslių ligų ar prostatos vėžio riziką. Tai skatino peržiūrėti 2500 mg/d. kalcio normą suaugusiesiems, įskaitant nėščias ir žindančias moteris.
Kalcio ir vitamino D derinys dabar plačiai vartojamas gydant osteoporozę kaip papildoma priemonė kartu su antiosteoporoziniais vaistais. Šio derinio efektyvumas bei saugumas analizuotas klinikiniuose tyrimuose gydant bisfosfonatais (FIT, VERT), stroncio ranelatu (SOTI), raloksifenu (MORE), teriparatidu (Neer 2001), parathormonu (TOP), bazedoksifenu (Silverman 2008), lasofoksifenu (PERL) ir kt.
Poveikis kaulams
Sanders ir bendr. (2010) atliko atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamą dvigubai aklą tyrimą, kuriame dalyvavo 2256 globos namuose gyvenančios moterys (70 metų ir vyresnės), turinčios padidėjusią kaulų lūžių riziką. Tyrimo dalyvės 12 mėn. vartojo po 500 TV cholekalciferolio per dieną. Nustatyta, kad tokia vitamino D dozė reikšmingai sumažino griuvimo ir kaulų lūžių riziką ne mažiau kaip 12 mėn. laikotarpiu lyginant su placebu.
Siekiant įvertinti kalcio ir vitamino D derinio bei vieno vitamino D įtaką moterų griuvimo dažnumui buvo atlikta klinikinių tyrimų metaanalizė (2011). Nustatyta, kad kalcio ir vitamino D derinys griuvimo riziką sumažino statistiškai reikšmingai, o vienas vitaminas D – statistiškai nereikšmingai.
Tyrimais nustatyta, kad pomenopauzės amžiaus moterims (> 65 m.) osteoporozinių kaulų lūžių rizika tiesiogiai priklauso nuo vitamino D koncentracijos serume – kai 25(OH)D koncentracija nesiekia 57 nmol/l:
- santykinė šlaunikaulio lūžio rizika – 1,2 (0,7–1,9);
- santykinė stuburo slankstelių lūžio rizika – 1,1 (0,6 – 1,8).
Švedijoje atlikto OPRA tyrimo, kuriame dalyvavo 75 metų moterys, duomenimis, kai vitamino D koncentracija mažesnė nei 50 nmol/l, santykinė bet kurių kaulų lūžių rizika yra 1,99 (0,97–4,02), o kai mažesnė nei 75 nmol/l, santykinė lūžių rizika sumažėja iki 1,10 (0,72–1,69). Taigi, tarp vitamino D koncentracijos serume ir kaulų lūžių rizikos yra stiprus tiesioginis ryšys.
Apibendrinus JAV ir Europoje atliktų klinikinių tyrimų, kuriuose buvo vertinamas kalcio ir vitamino D derinio bei vieno vitamino D poveikis kaulų lūžių rizikai (DIPART, n = 68,5 tūkst. tiriamųjų), nustatyta, kad:
- vartojant kalcio ir vitamino D derinį, visų lūžių santykinė rizika yra 0,92 (0,86–0,99), o šlaunikaulio – 0,83 (0,69–0,99);
- vartojant vien vitaminą D, visų lūžių santykinė rizika yra 1,01 (0,92–1,12), o šlaunikaulio– 1,09 (0,92 – 1,29).
Metaanalizių duomenimis, santykinė lūžių rizika tiesiogiai priklauso nuo vartojamos vitamino D dozės:
- vartojant 20 µg (800 TV) vitamino D, visų lūžių santykinė rizika yra 1,02, o šlaunikaulio– 1,08;
- vartojant 10 µg (400 TV) vitamino D, visų lūžių santykinė rizika yra 0,93, o šlaunikaulio – 1,10.
2012 m. paskelbtos NEJM metaanalizės (n = 31022) duomenimis, kaulų lūžių rizika sumažėja labiau, jei pradinė vitamino D koncentracija serume yra didesnė ir gydoma didesnėmis vitamino D dozėmis.
Vartojant vitamino D po 792–1000 TV, santykinė šlaunikaulio lūžio rizika yra 0,72, o visų ne stuburo slankstelių lūžių – 0,88, o vartojant mažiausiomis dozėmis (iki 360 TV) – atitinkamai 1,13 ir 0,99.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ nr. 8, 2012