Šių metų vasarą vaistinių ir jų filialų, kurie dažniausiai įsikūrę kaimo vietovėse, savininkus pasiekė netikėta žinia – nuo rugsėjo 6 dienos vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) negalės vadovauti vaistinėms ar jų filialams. Tokius farmakotechniko veiklos apribojimus pakoregavo įsigalioję atskirų Farmacijos įstatymo straipsnių pakeitimai bei papildymai.
Vienas geras farmakotechnikas – kur kas didesnė vertybė nei du blogi provizoriai
Kiek aktualus vaistinių savininkams reikalavimas apriboti vaistinėms ar jų filialams iki šiol vadovavusių farmakotechnikų veiklą? Šį klausimą pabandėme panagrinėti kartu su Joninių vaistinės (UAB „Šilalės vaistinės“) vadovu Jonu Leilionu.
Jonas Leilionas yra 1 vaistinės ir 4 jų filialų, įsikūrusių Šilalės mieste ir rajone, savininkas, todėl visi klausimai, susiję su farmacine veikla, o būtent – su darbuotojams keliamais reikalavimais, jam yra aktualūs. J. Leilionas pripažino, jog farmakotechnikų veiklos apribojimas jam buvo svarbus jau prieš keletą metų, kai šią temą imta gvildenti viešojoje erdvėje. Esą ne kartą dalyvaudamas įvairiuose farmaciniuose forumuose, kuriuose buvo svarstomas Europos Sąjungos direktyvų reikalavimas uždrausti farmakotechnikams dirbti farmacinės veiklos vadovais, jis drąsiai išsakydavo savo nuomonę, jog vienas geras farmakotechnikas yra kur kas didesnė vertybė nei du blogi provizoriai. Daug kas tada esą jo nesuprato…
Gerus rezultatus lemia įgimtos savybės
„Nors daugeliui ši mano mintis nepatiko, tačiau iš tiesų ji pagrįsta mano solidžia patirtimi bei gyvenimiška praktika (šioje srityje dirbu jau 30 metų). Be to, reikėtų įvertinti tai, kad einu vadovaujamas pareigas ir matau, jog vaistininko atliekamo darbo kokybė priklauso nuo žmogaus įgimtų savybių dirbti tokį darbą. Mano praktikoje buvo tokių situacijų, kai negalėjau leisti dirbti žmogui kartu su kitu kolega, nes jis paprasčiausiai negebėdavo atlikti jam priklausančių pareigų. Vaistininkas, mano nuomone, turi būti komunikabilus, mokėti bendrauti su lankytojais, teikti jiems kvalifikuotą konsultaciją, palaikyti gerus tarpusavio ryšius su kolegomis. Na, o kai tokių subtilybių vaistininko darbe trūksta, gerų rezultatų tikėtis neverta“, – įsitikinęs J. Leilionas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 7