Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), arba prostatos adenoma, yra dažniausia vyresnio, pagyvenusio ir senyvo amžiaus vyrų šlapinimosi sutrikimų priežastis. Tiriant histologiškai, GPH nustatoma 50 proc. ‒ 60 metų ir 90 proc. ‒ 80 metų vyrų. Tačiau pastaruoju metu GPH diagnozuojama vis daugiau jaunesnių vyrų. Todėl laiku skirta GPH profilaktika yra vienas pagrindinių uždavinių ne tik šeimos gydytojams, urologams, bet ir vyrais besirūpinančioms moterims.
GPH išsivystymo mechanizmas
GPH būdinga ir stromos, ir epitelio ląstelių hiperplazija. Šie procesai dažniausiai stebimi prostatos dalyje, esančioje apie šlaplę, o prostatos vėžys dažniausiai atsiranda periferinėse priešinės liaukos zonose. Hiperplazijos židiniams didėjant ir spaudžiant šlaplę, sutrinka šlapimo nutekėjimas. Galima įvairaus laipsnio šlapimo pūslės obstrukcija („statinis“ GPH komponentas). Be to, lygiuosius raumenis šlapimo pūslės kaklelyje, prostatoje ir prostatos kapsulėje gausiai inervuoja α2 adrenoreceptoriai, kurie sąlygoja sutrikusio šlapimo nutekėjimo iš pūslės atsiradimą („dinaminis“ GPH komponentas). Būdingų GPH apatinių šlapimo takų simptomų atsiranda dėl statinio ir dinaminio komponentų sąveikos. Tradiciškai simptomai skiriami į dvi grupes – atsirandantys dėl šlaplės suspaudimo (sunkumas šlapinantis) ir dėl šlapimo susilaikymo pūslėje [4]. Dėl nuolatinio perpildymo ištempiama šlapimo pūslė, vystosi jos hipertrofija. Susikaupusiame šlapime dažnesnės infekcijos, kurios gali sukelti cistitus, inkstų infekcines ligas.
Pirmieji ženklai
Vyrai jau turėtų susirūpinti, jei vargina nepasišlapinimo jausmas, tenka dažniau keltis naktį, atsiranda deginimas šlaplėje, tarpvietėje, kankina nuolatinis noras šlapintis, ankstyva ejakuliacija. Tokius simptomus gali sukelti ir prostatitas (prostatos uždegimas), ir prostatos vešėjimas (hiperplazija), ir pradinių stadijų prostatos vėžys. Svarbiausia, negalima ignoruoti tokių simptomų ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes šiuos simptomus gali sukelti ne tik GPH. Tai gali būti ir dėl sunkesnių ligų, tokių kaip šlapimo pūslės infekcija ar vėžys. Apie pastebėtus simptomus reikia pasakyti gydytojui, kad būtų paskirti tyrimai, reikalingi priežasčiai nustatyti.
Svarbu laiku išsitirti
Kodėl atsiranda vienas ar kitas navikas, nėra gerai žinoma. Manoma, kad dėl aplinkos poveikio vyksta įvairios genų mutacijos (kitimai), todėl ląstelės pakinta, praranda normalias savo savybes, pradeda daugintis. Prostatos vėžys neturi specifinių požymių. Vėžys vystydamasis skatina prostatą didėti, todėl ankstyvieji prostatos vėžio požymiai nesiskiria nuo gerybinio prostatos išvešėjimo simptomų: pasunkėjęs ir padažnėjęs šlapinimasis, nevisiško pūslės ištuštinimo jausmas. Tik esant gerybiniam išvešėjimui šie simptomai vystosi pamažu, o esant prostatos vėžiui – sparčiau. Deja, tai nėra taisyklė. Prostatos vėžį galima nustatyti labai ankstyvos stadijos, atlikus prostatos specifinio antigeno (PSA) testą.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 7