Advokatų kontoros SORAINEN teisininkas Rokas Janauskas
2012 m. lapkričio 21 d. įsigaliojo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ar teritorinėmis ligonių kasomis (toliau – TLK), padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui nustatymo principų aprašas (toliau – Žalos nustatymo aprašas).
Žalos nustatymo aprašas nustato pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis kontrolę atliekančios institucijos nustatys žalą PSDF biudžetui, vykdant kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – ASPP), vaistų, medicinos pagalbos priemonių (toliau – MPP) ir ortopedijos techninių priemonių (toliau – OTP) teikimo, išrašymo ir išdavimo teisėtumo kontrolę.
Pagal šį teisės aktą žala PSDF biudžetui yra suprantama kaip PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar TLK (toliau kartu – Įstaigos) teisės aktų pažeidimų ar kitų pažeidimų, dėl kurių pasikeičia iš PSDF biudžeto skiriama kompensuojamoji suma už sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ar priemones.
Žalos nustatymo apraše išskiriami atvejai, kada žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto kompensuojamą bazinę kainą, bei atvejai, kada žalos dydis atitinka dalį kompensuojamosios ASPP, vaisto ar MPP kainos.
Žalos PSDF biudžetui dydis atitiks visą iš PSDF biudžeto kompensuojamą bazinę kainą kai 1) paslaugos, vaistai ar priemonės teikiami neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus); 2) Įstaiga nepatiekia dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimą, vaistų ar priemonių išdavimą; 3) Įstaiga apskaitos dokumentuose nurodo paslaugas, kurios nebuvo suteiktos ar pateikia apmokėti sąskaitas už vaistus, MPP ir OTP, kurios nebuvo pagamintos ir išduotos; 4) gydytojas specialistas suteikia konsultaciją pacientui, neturinčiam siuntimo, ir ne dėl būtinosios medicinos pagalbos bei nurodo ją apskaitos dokumentuose; OTP pagaminama ir išduodama pagal negaliojantį siuntimą; vaistai ir MPP išduodami pagal negaliojančius receptus.
Žalos PSDF biudžetui dydis atitiks dalį kompensuojamosios kainos tais atvejais, kai 1) Įstaiga apskaitos dokumentuose nurodo brangesnę ASPP (stacionarinę ar ambulatorinę) nei buvo suteikta; 2) išrašant vaistus ir MPP taikomas aukštesnis jų įsigijimo išlaidų kompensavimo lygmuo, nei nustato teisės aktai.
Svarbu paminėti, kad 2012 m. lapkričio 21 d. taip pat įsigaliojo VLK direktoriaus įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su VLK ar TLK, kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Kontrolės tvarko aprašas) pakeitimai.
Svarbiausiu Kontrolės tvarkos aprašo pakeitimu laikytina naujai įvedama formalaus (mažareikšmio) teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoka. Kaip formalus (mažareikšmis) pažeidimas bus suprantama kontrolės metu nustatyta veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, dėl kurios kompensuojamoji suma, skiriama iš PSDF biudžeto už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, MPP ar OTP, nesikeičia.
Toks Kontrolės tvarko aprašo papildymas, turėtų būti sutiktas teigiamai, kadangi suteikia galimybę formalų teisės aktų pažeidimą, kuris neįtakoja iš PSDF biudžeto skiriamų lėšų panaudojimo (t.y. nėra padaryta žala PSDF biudžetui), laikyti mažareikšmiu. Dėl pažeidimo pripažinimo formaliu (mažareikšmiu) spręstų kontrolę vykdanti instituciją.
Tikrinamos Įstaigos turi teisę reikalauti iš kontrolę vykdančių pareigūnų laikytis Kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų bei skųsti kontrolę vykdančios įstaigos sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka.