Realias gyvenimo sąlygas atspindinčio perspektyviojo tyrimo PRISMA rezultatai

2012-12-04 Lietuvos naujienos

  1. Deimantė Hoppenot

    LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinika

     

    Reikšminiai žodžiai: perspektyvusis tyrimas, kombinuotas gydymas, realios gyvenimo sąlygos, astmos kontrolė.

    Santrauka. Straipsnyje pristatomi realias gyvenimo sąlygas atspindinčio perspektyviojo momentinio PRISMA tyrimo rezultatai.

     

    Astma – plačiai pasaulyje paplitusi liga. Pasaulyje ja serga daugiau nei 300 milijonų įvairaus amžiaus žmonių [1]. Tarptautinėse astmos gydymo rekomendacijose [1, 2] nurodoma, kad pagrindinis medikamentinio astmos gydymo tikslas – astmos kontrolė. Gydant siekiama valdyti astmos simptomus, užtikrinti normalią kasdienę paciento veiklą bei fizinį aktyvumą, išlaikyti paciento kvėpavimo funkciją kuo artimesnę normaliai, apsaugoti nuo astmos paūmėjimų ir mirties nuo astmos bei išvengti nepageidaujamo vaistų poveikio. Astmos gydymo išlaidos priklauso nuo astmos kontrolės laipsnio ir nuo to, kaip sekasi išvengti astmos paūmėjimų. Remiantis GINA rekomendacijomis, astmos kontrolė esti trijų laipsnių: kontroliuojama, iš dalies kontroliuojama ir nekontroliuojama astma. Nuolatinė paciento būklės stebėsena reikalinga įsitikinti, kad astmos kontrolė pasiekta ir išlaikoma mažiausiai 3 mėnesius, prieš keičiant medikamentinį gydymą [1].

    Nepaisant naujų astmai gydyti sukurtų vaistų bei patvirtintų vaistų derinių, prasta astmos kontrolė – gana dažnas reiškinys. Europos Sąjungos kvėpavimo sistemos sveikatos tyrimo ECRHS II, vykdyto 11-oje Europos Sąjungos šalių, rezultatai rodo, kad tik 32 proc. tyrime dalyvavusių pacientų astma buvo kontroliuojama. 2006 m. perspektyviajame tyrime, vykusiame penkiose Europos šalyse, nustatyta, jog astma nevisiškai kontroliuota 50,4 proc. tiriamųjų [3], o pakartojus šį tyrimą tose pačiose šalyse 2008 m. paaiškėjo, jog nepakankamai kontroliuojamos astmos atvejų netgi šiek tiek padaugėjo – iki 56,6 proc. [4]. Nors įvairių tyrimų duomenys skelbia, kad astma nepakankamai kontroliuojama apie pusei ligonių, sunku atlikti astmos tyrimų analizę bei palyginti rezultatus, nes tyrimuose kontroliuojama astma apibrėžiama skirtingai, nevienodi ir tyrimo metodai.

    Atsižvelgiant į šias priežastis, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad ankstesniuose tyrimuose buvo renkami skirtingi duomenys, o astmos kontrolei nustatyti taikyti skirtingi tyrimai, buvo sukurta PRISMA studija – realias gyvenimo sąlygas atspindintis perspektyvusis momentinės fazės tyrimas, kuriuo siekta nustatyti Italijos astma sergančių suaugusiųjų astmos kontrolės laipsnį. Kiti PRISMA tyrimo tikslai: išsiaiškinti blogos astmos kontrolės priežastis, palyginti gyvenimo kokybę bei finansines gydymo išlaidas skirtingai kontroliuojamos astmos grupėse [6].

    Metodai ir tiriamųjų kontingentas

    PRISMA tyrimas – momentinės ir 12 mėnesių perspektyviosios fazių tyrimas. Tyrimas sukurtas taip, kad būtų galima įvertinti astmos kontrolę realiomis gyvenimo sąlygomis bei stebėti, astmos kontrolės kaitą per vienerius metus. Tyrimu siekta nustatyti iš dalies kontroliuojamos ir nekontroliuojamos astmos paplitimą Italijoje [6].

    Į tyrimą įtraukti rūkantys ir nerūkantys astma sergantys suaugusieji, kuriems astmos diagnozė nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius. Pacientai, dalyvaujantys kituose klinikiniuose tyrimuose ar juose dalyvavę 12 savaičių laikotarpiu iki PRISMA tyrimo, sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis bei nėščios moterys tyrime negalėjo dalyvauti. Pacientai į tyrimą buvo įtraukiami nuo 2009 sausio iki 2009 metų spalio mėnesio 56 Italijos plaučių ligų gydymo centruose [6].

    Rezultatai

    Į tyrimą įtraukti 2853 pacientai iš 56 Italijos plaučių ligų gydymo centrų, iš jų 64,4 proc. astma buvo kontroliuojama, 15,8 proc. – iš dalies kontroliuojama ir 19,8 proc. – nekontroliuojama. Pagrindinės priežastys, lėmusios blogą astmos kontrolę buvo šios: netinkamas vaistų vartojimas (43,3 proc.), astmą sukeliančių veiksnių ekspozicija (29 proc.), nesėkmingas paciento ir gydytojo bendravimas (21,2 proc.), paskirtas netinkamas gydymas (19,9 proc.). Rūkančių buvo daugiau nekontroliuojamos (21,2 proc.) ir iš dalies kontroliuojamos (17,1 proc.) astmos grupėse. Aukštesnį išsimokslinimą turinčių ligonių grupėje gerai astma buvo kontroliuojama didesnei daliai tiriamųjų nei turinčiųjų žemesnį išsimokslinimą. Nekontroliuojama ir iš dalies kontroliuojama astma sergantiems pacientams dažniau nustatytos šios gretutinės patologijos: gastroezofaginio refliukso liga (GERL), sinusitas, kvėpavimo takų infekcijos, psichologiniai sutrikimai. Nekontroliuojama astma dažniau nustatyta ilgiau ją sergantiems tiriamiesiems nei kontroliuojama ar iš dalies kontroliuojama [6].

    Inhaliuojamojo gliukokortikoido ir ilgo veikimo beta 2 receptorių agonisto (IGK/IVBA) sudėtiniai vaistai buvo dažniausiai vartojami vaistai astmai gydyti (56 proc.). Inhaliuojamuosius gliukokortikoidus (IGK) vartojo 11,5 proc., o leukotrienų receptorių antagonistus (LTRA) – 24,3 proc. pacientų. Ilgai veikiančiais beta 2 receptorių agonistais (IVBA) gydyti 22,2 proc. tyrime dalyvavusių pacientų.

    Sudėtinis IGK/IVBA vaistas mažiausiai 4 savaites buvo skiriamas 48,4 proc. tyrime dalyvavusių pacientų (n = 1380), iš jų itin smulkių dalelių beklometazonas/formoterolis (BDP/F) – 454 pacientams (32,9 proc.), budezonidas/formoterolis (BUD/F) – 453 pacientams (32,8 proc.) bei flutikazonas/salmeterolis – 473 pacientams (34,3 proc.).

    Iš pacientų, gydytų IGK/IVBA, astma buvo kontroliuojama 72,1 proc., iš dalies kontroliuojama – 13,7 proc., o nekontroliuojama – 14,2 proc. Pacientų, gydytų itin smulkių dalelių BDP/S, grupėje kontroliuojamos astmos atvejų buvo daugiau nei vartojusiųjų BUD/F. Šansų, kad astma bus kontroliuojama, santykis gydant itin smulkių dalelių BDP/F buvo didesnis nei gydant kitais dviem vaistų deriniais (p = 0,012).

    Gydant itin smulkių dalelių BDP/F sudėtiniu vaistu vidutinė IGK paros dozė buvo mažesnė nei BUD/F ir FP/S grupėse, o gyvenimo kokybė geresnė [6].

    Plačiau skaitykite „pulmonologija, imunologija ir alergologija“, nr. 2, 2012