Japonijoje įsikūrusių Kompiuterinių neuromokslų laboratorijų tyrėjai funkciniu branduolių magnetiniu rezonansu (fBMR) ir elektroencefalografu (EEG) fiksavo trijų miegančių savanorių smegenų veiklą. Tyrėjai pažadindavo eksperimento dalyvius iškart pastebėję su miego pradžia susijusias elektrines bangas, prašydavo papasakoti, ką jie ką tik sapnavo, ir paprašydavo toliau miegoti. Tai buvo atliekama kiekvienam dalyviui trijų valandų trukmės etapais nuo septynių iki dešimt kartų skirtingomis dienomis. Visi savanoriai teigė kas valandą sapnavę šešis ar septynis kartus ir iš viso tyrėjams buvo nupasakoti 200 sapnų.

Dauguma sapnų atspindėjo dienos įspūdžius, tačiau pasitaikė ir neįprasto turinio sapnų, pvz., pokalbis su žymiu aktoriumi. Eksperimento autoriai išskyrė 20 dažniausiai sapnuotų ir nupasakotų objektų kategorijų, tokių kaip „automobilis“, „vyras“, „moteris“, „kompiuteris“. Tuomet savanoriams buvo rodomos šias kategorijas atspindinčios nuotraukos, tuo momentu fBMR vėl nuskenuotos jų smegenys ir pastarieji vaizdai lyginti su gautaisiais tiriamuosius tik pažadinus. Analizuotas aktyvumas V1, V2 ir V3 smegenų zonų, kurios atsakingos už anksčiausias regėjimo proceso stadijas ir matomų vaizdų pagrindinių savybių užkodavimą, bei su sudėtingesnėmis funkcijomis, pvz., objektų atpažinimu, susijusių regionų aktyvumas.

Eksperimento autorių teigimu, jie sukūrė modelį, padedantį nuspėti, kokios kategorijos turinys buvo sapnuojamas. Pvz., stebint smegenų veiklą devynias sekundes prieš žmogų pažadinant, 75–80 proc. tikslumu galima nuspėti, ar buvo sapnuojamas vyras. Dabar ta pati mokslininkų komanda bando surinkti duomenis iš REM (angl. rapid eye movement) miego fazės, o tai yra sudėtingiau, nes reikia laukti bent valandą, kol tiriamasis ją pasiekia. Vis dėlto pasistengti verta, nes gauti rezultatai padės aiškiau suprasti sapnų turinį, jų ryšį su smegenų aktyvumu ir galbūt galbūt pačią sapnavimo prasmę.

 

 

 

Nature doi:10.1038/nature.2012.11625