Tarptautinė šlapimo sulaikymo draugija (angl. International Continence Society, ICS) šlapimo nelaikymą apibrėžia kaip objektyviai vertinamą būklę, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. Literatūros duomenimis, šlapimo nesulaiko 17 proc. vyresnio amžiaus vyrų ir 35 proc. moterų. Lietuvoje skaičiai panašūs: šlapimo nelaikymu skundžiasi 42,7 proc. 50–70 metų moterų ir 6,3 proc. 55–59 m. bei 22,6 proc. 70–74 metų vyrų. Normali šlapimo pūslės funkcija – vienas iš reikšmingiausių fizinės sveikatos rodiklių, atspindinčių įvairaus amžiaus asmenų nepriklausomumą. Dėl nuolatinės drėgmės ir nemalonaus kvapo šlapimo nelaikantis asmuo patiria nuolatinį diskomfortą, praranda pasitikėjimą savimi, atsiskiria nuo aplinkinių. Ilgainiui atsisakoma mėgstamų užsiėmimų, vengiama intymaus bendravimo, dėl blogų santykių su bendradarbiais ir darbdaviais bei dažno darbo vietos keitimo gali iškilti ir finansinių sunkumų. Taigi šlapimo nelaikymas yra ne tik medicininė, bet ir socialinė bei psichologinė problema.
Dažniausi šlapimo nelaikymo mechanizmai
Šlapimo sulaikymą lemia taisyklinga šlapimo pūslės, šlaplės, dubens raumenų bei aplinkinio jungiamojo audinio padėtis bei funkcija. Šlapimo pūslė yra elastingas organas, prisitaikantis prie didėjančio tūrio nedidėjant slėgiui šlapimo pūslėje. Šlapimas nesulaikomas tada, kai sutrinka dubens dugno organų palaikomoji funkcija, pakinta šlaplės ir šlapimo pūslės slėgių gradientas ar sutrinka šlapimo sistemos organų nervinė reguliacija. Dažniausiai pasitaiko įtampos šlapimo nelaikymas, dirglioji šlapimo pūslė ir mišrus šlapimo nelaikymas.
Įtampos šlapimo nelaikymui būdingas padidėjęs šlaplės ir šlapimo pūslės jungties paslankumas arba šlaplės rauko funkcijos nepakankamumas. Slėgiui šlapimo pūslėje, veikiamam padidėjusio slėgio pilvo ertmėje, viršijus slėgį šlaplėje ir nesant m. detrusor vesicae susitraukimo, šlapimas nevalingai išteka.
Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas dažniausiai yra idiopatinės kilmės. Didesnį šlapimo pūslės jautrumą gali lemti įvairios grandys: smegenų žievės slopinimo sutrikimas, impulsų plitimo iš centrinės nervų sistemos į nugaros smegenis sutrikimas ar pačios šlapimo pūslės inervacijos pokyčiai.
Daugialypė šlapimo nelaikymo etiologija
Pagal šlapimo nelaikymą sukėlusią priežastį skiriami penki pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai: įtampos šlapimo nelaikymas, skubos šlapimo nelaikymas (dirglioji šlapimo pūslė), mišrus šlapimo nelaikymas, persipildymo nelaikymas ir funkcinis šlapimo nelaikymas.
Įtampos šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas fizinių pastangų metu arba čiaudint, kosint ar juokiantis. Ši šlapimo nelaikymo forma dažnai vargina gimdžiusias, antsvorio turinčias ar pomenopauzės amžiaus moteris, kai sumažėja moteriškųjų hormonų estrogenų kiekis ir dėl to susilpnėja dubens dugno raumenys. Staiga padidėjus slėgiui pilvo ertmėje (kosint, čiaudint, juokiantis, keliant sunkesnį daiktą, sportuojant), pilvo ertmės ir šlapimo pūslės bendras slėgis tampa didesnis nei šlapimo pūslės uždaromojo rauko ir šlapimas nevalingai išteka iš šlapimo pūslės. Iš pradžioje šlapimas nesulaikomas kosint, čiaudint, o galiausiai ima ištekėti ir verčiantis lovoje. Įtampos šlapimo nelaikymas dažnesnis moterims, tačiau gali būti nustatytas ir vyrams po prostatos operacijų, kai padidėjusi prostata pašalinama pro šlaplę ir taip suardomas šlaplės raukas.
Skubos šlapimo nelaikymui būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis, trumpalaikis šlapimo nesulaikymas, padažnėjęs šlapinimasis ir šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu. Šlapimo nesulaikymas atsiranda dėl per didelio šlapimo pūslės raumens dirglumo sutrikus nervinei reguliacijai. Šis šlapimo nelaikymas gali išsivystyti ir dėl įvairių lėtinių ligų, išsėtinės sklerozės, demencijos, Alzheimerio ligos, endokrininių sutrikimų (cukrinio diabeto, hipotirozės), urologinių ligų (šlapimo pūslės uždegimų, šlapimo pūslės akmenų), dubens organų operacijų ir kt.
Mišriam šlapimo nelaikymui būdingi pirmųjų dviejų tipų simptomų deriniai, tačiau tiek vyresnio amžiaus vyrams, tiek moterims galimi įvairūs šlapimo nelaikymo tipų deriniai.
Esant perpildytai šlapimo pūslei, susidaro per didelis slėgis šlapimo pūslės raukui, todėl šlapimas išteka iš pūslės. Ši patologija dažniau pasitaiko vyrams dėl prostatos ligų. Šlapimo nutekėjimą paprastai sutrikdo ir perpildymą lemia anatominės kliūtys, pavyzdžiui, navikas, taip pat šlaplės spazmai, šlapimo pūslės atonija ar hipotonija.
Funkcinį šlapimo nelaikymą patiria vyresnio amžiaus, neįgalūs ar psichikos ligomis sergantys asmenys. Šlapinimosi mechanizmas nėra sutrikęs, bet nespėjama nueiti į tualetą dėl kitų priežasčių: sutrikusio judėjimo, mąstymo ar suvokimo, tam tikrų vaistų vartojimo ir pan. Itin svarbu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus pacientus, kurie varytoja daug vaistų. Dažniausiai šlapimo nelaikymą sukelia šių grupių vaistai:
- Vaistai, kuriems būdingas anticholinerginis poveikis (pvz., vaistai nuo psichozės, antidepresantai), ir alfa adrenoreceptorių agonistai sukelia šlapimo susilaikymą ir perpildymo šlapimo nelaikymą;
- Vaistai nuo Parkinsono ligos sukelia skubos šlapimo nelaikymą;
- Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai gali pasunkinti šlapimo nelaikymą, nes jie skatina diurezę, atpalaiduoja dubens dugno raumenis ir sukelia kosulį;
- Raminamieji ir migdomieji vaistai gali sukelti funkcinį šlapimo nelaikymą dėl antrinio slopinimo;
- Kalcio kanalų blokatoriai mažina šlapimo pūslės raumenų kontraktiliškumą, todėl gali sukelti šlapimo susilaikymą ir persipildymo šlapimo nelaikymą;
- alfa adrenoreceptorių blokatoriai sukelia šlaplės rauko atsipalaidavimą;
- Diuretikai didina šlapimo nelaikymo riziką.
Be šių penkių pagrindinių šlapimo nelaikymo tipų dalis autorių išskiria dar du – neurologinės kilmės bei ūminį šlapimo nelaikymą. Neurologinį šlapimo nelaikymą sukelia centrinės ir periferinės nervų sistemos ligos, pvz., Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, įgimti nervų sistemos pažeidimai, jis dažnai nustatomas nugaros smegenų traumą patyrusiems pacientams.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 6, 2012 „Ekspertų rekomendacijos“