Indakaterolis – naujausias ir pirmasis kartą per parą vartojamas β2 agonistas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti
Naujas bronchus plečiantis vaistas indakaterolis, Onbrez®Breezehaler®, vartojamas palaikomajam lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymui. Onbrez®Breezehaler® – pirmasis β2 agonistų grupės vaistas, vartojamas vieną kartą per parą, kuris pasižymi ir greita (per 5 min.) veikimo pradžia, ir 24 val. trunkančiu veiksmingu poveikiu. Rekomenduojama OnbrezÒBreezhalerÒinhaliatoriumi inhaliuojama dozė yra viena 150 µg kapsulė vieną kartą per parą. Gydytojo nurodymu dozė gali būti didinama iki 300 µg vieną kartą per parą [6].
Šiame straipsnyje pateikiamų studijų duomenys įrodo, jog indakaterolis ženkliai, ilgam ir kliniškai reikšmingai pagerina plaučių funkciją (FEV1), smarkiai sumažina dusulį ir pagerina bendrąją sveikatos būklę lyginant su tiotropiu, salmeteroliu ir formoteroliu.
Įvadas
LOPL serga apie 210 mln. gyventojų pasaulyje ir net per 82 mln. Europoje. Manoma, jog iki 2020 metų LOPL taps trečia dažniausia mirties priežastimi, ypač vyresnių nei 65 metų asmenų. LOPL pažeidžia plaučių funkciją ir sukelia lėtinį dusulį, kuris labai riboja paciento darbingumą ir blogina finansinę gerovę [1].
Svarbiausia LOPL priežastis yra rūkymas ir kiti žalojantys veiksniai, kurie sukelia lėtinę kvėpavimo takų obstrukciją ir sąlygoja lėtinį dusulį [2].
LOPL daugiausia gydoma bronchus plečiančiais vaistais, kurie yra ilgo ir trumpo veikimo. Vidutinės, sunkios ir labai sunkios LOPL nuolatiniam gydymui, kad palengvėtų simptomai ir liga nepaūmėtų, skiriami vienas ar keli ilgo veikimo β2 bronchodilatatoriai (salmeterolis, formoterolis) arba anticholinerginis vaistas (tiotropis) paciento.
LOPL – nepagydoma, bet gydoma liga. Svarbiausia pagalba LOPL atvejais – pagerinti oro patekimą į plaučius gydant ilgo veikimo β2 agonistais [3].
Greitas poveikis
B. Balint su bendraautoriais atliko studiją, kurioje lygino indakaterolio 150 µg ir 300 µg dozių veikimo pradžią su salbutamoliu, salmeterolio ir flutikazono deriniu bei placebu. Nustatyta, kad abi indakaterolio dozės statistiškai reikšmingai padidino FEV1 (atitinkamai 10 ml ir 30 ml) praėjus penkioms minutėms po vaisto įkvėpimo lyginant su salbutamoliu, kuris iki šiol yra standartinis skubiosios pagalbos greito veikimo bronchodilatatorius (1 pav.). Lyginant abiejų indakaterolio dozių ir salmeterolio bei flutikazono derinio veikimo pradžią nustatytas ženklus FEV1 pokytis indakaterolio grupėje (atitinkamai 100–120 ml ir 50 ml). Gydant abiem indakaterolio dozėmis, FEV1 10 proc., 12 proc. ir 15 proc. ar 12 proc. ir 200 ml nuo pradinio dydžio padidėjo reikšmingai didesnei daliai pacientų (2 pav.). Tiriamųjų grupėse nenustatyta pavojingų ar ženklių nepageidaujamų reiškinių, reikšmingų klinikinių pokyčių. Taigi vienkartinės 150 µg ir 300 µg indakaterolio dozės pradeda veikti taip pat greitai kaip salbutamolis ir net greičiau nei salmeterolio ir flutikazono derinys [1].
Efektyvumas
G. Feldman su bendraautoriais INLIGHT studijoje įrodė, jog, gydant 150 µg indakaterolio vieną kartą per dieną, reikšmingai padidėjęs FEV1 išlieka net 12 savaičių lyginant su placebu, atitinkamai 190 ± 28 ml (p < 0,001) ir 160 ± 28 ml (p < 0,001). Pacientams matuota rytinė maksimali iškvepiamo oro srovė (angl. peak expiratory flow; PEF) – ji po 12 savaičių indakaterolio 150 µg grupėje buvo ženkliai didesnė nei placebo (atitinkamai 24,6 ± 3,18 ir 23,6 ± 3,11 l/min.; p < 0,001). Pacientams, kurie vartojo 150 µg indakaterolio vieną kartą per dieną, reikėjo mažiau skubiosios pagalbos vaistų lyginant su vartojusiais placebą (procentas dienų, kai nereikėjo skubiosios pagalbos vaistų, atitinkamai 54,63 ± 1,942 ir 41,28 ± 2,004; p < 0,001) ir „blogos ligos kontrolės dienų“ buvo 22,2 proc. mažiau nei placebo grupėje (p < 0,001) [4].
R. Buhl su bendraautoriais atliko paralelinių grupių atsitiktinių imčių aklą tyrimą, kurio pagrindinis tikslas – palyginti indakaterolio ir tiotropio vaistų veiksmingumą praėjus 12 savaičių. Į tyrimą buvo įtraukti vidutine ir sunkia LOPL sergantys pacientai, jie gydyti 150 µg indakaterolio ar 18 µg tiotropio vieną kartą per dieną 12 savaičių. Praėjus 12 savaičių, indakaterolio ir tiotropio poveikis plaučių funkcijai vertinant FEV1 bei forsuotą gyvybinę talpą (FVC) buvo panašus (atitinkamai 1,44 ir 1,43 l; p < 0,001). Vis dėlto po pirmųjų 5 minučių pavartojus indakaterolio FEV1 pokytis buvo 70 ml didesnis (95 proc. PI 60–80; p < 0,001).
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 6, 2012 „Ekspertų rekomendacijos“