Sutrikęs miegas susijęs su Alzheimerio ligai būdingų plokštelių formavimusi.
Alzheimerio liga sergantys pacientai dažnai skundžiasi prastu miegu, labiausiai ankstyvose ligos stadijose. Pvz., sveiki žmonės dienos metu snaudžia vidutiniškai 20 minučių, kai Alzheimerio pacientų pogulis gali tęstis net iki 3 valandų.
Kanados mokslininkai analizavo 14 600 sveikų asmenų, 50 ar daugiau metų amžiaus, iš 12 skirtingų Europos valstybių miego kokybės rodiklius, pagal kuriuos išvedė „miego sutrikimo indeksą“. Nustatyta, jog pacientai, miegoję neramiai, jautęsi nepailsėję dieną bei vartoję migdomuosius vaistus, pasižymėjo didesne tikimybe per artimiausius 2 metus sulaukti Alzheimerio ligos diagnozės. Be to, sunkesni miego sutrikimų simptomai tiesiogiai koreliavo su sunkesne Alzheimerio ligos eiga. Reikšmingiausias prognozės veiksnys buvo mieguistumas dieną, rodantis, jog menkiausi miego-būdravimo ciklo pokyčiai gali pasireikšti prieš bet kokią neurodegeneracinės ligos patologinę išraišką.
Alzheimerio ligą atspindi du pagrindiniai žymenys – iš β amiloido baltymo susidariusių plokštelių kaupimasis aplink nervines ląsteles bei baltymų sankaupų, vadinamų neurofibriliniais rezginiais, atsidėjimas ląstelių viduje. Alzheimerio ligos pelės modelyje sutrikus miego-būdravimo ciklui pradėjo formuoti β amiloidinės plokštelės, o jas pašalinus ciklas vėl normalizavosi. Vis dėlto reikia atlikti daugiau tyrimų, norint išsiaiškinti, ar toks pats ryšys būdingas žmonėms. Be to, ta pati neurofiziologų komanda dabar tiria sąsajas tarp miego ir suprachiazmatinio branduolio (smegenų vieta, reguliuojanti cirkadinį ritmą, kartu ir miego-būdravimo ciklą) genetinio aktyvumo sutrikimų.
Nature doi:10.1038/nature.2012.11620