Arūnas Pangonis
Klaipėdos universitetinė ligoninė
Nuo to laiko, kai Oskaro Minkowskio darbuose cukrinis diabetas (CD) buvo susietas su kasa, praėjo daugiau nei 120 metų, bet vis dar negalime pasakyti, kad šią ligą gerai suprantame, atpažįstame ir sėkmingai su ja kovojame.
Cukrinis diabetas – globali problema
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dabar pasaulyje CD serga daugiau nei 347 mln. žmonių, ir jų nuolat daugėja. 2011 metų duomenimis, JAV yra 25,8 mln. CD sergančių žmonių – beveik 8,3 proc. populiacijos. Nesunku apskaičiuoti: Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. lapkritį gyveno 2,9 mln. gyventojų, taigi realu, jog Lietuvoje CD sergančių gyventojų, tikėtina, yra iki 240 tūkstančių. Be to, CD dažniausiai serga 65 metų ir vyresni žmonės, o iš šalies emigruojant jauniems, darbingiems žmonėms ir populiacijai senstant, sergamumo tendencijos atrodo grėsmingai.
PSO teigia, kad 80 proc. CD lemiamų mirčių įvyksta trečiojo pasaulio šalyse, skaičiuojama, kad iki 2030 metų mirčių nuo CD skaičius jose padidės dviem trečdaliais.
Tokių CD epidemijos priežasčių daug. Didėjant urbanizacijai, keičiantis kultūrai ir socialiniam pasiskirstymui, darbo pobūdžiui, gerėjant gyvenimo sąlygoms, greitai daugėja antsvorio turinčių bei nutukusių žmonių skaičius, mažėja fizinis aktyvumas.
Sisteminis pažeidimas
Cukriniu diabetu laikome lėtinį medžiagų – ne tik angliavandenių, bet ir riebalų, baltymų – apykaitos sutrikimą, dėl kurio susidariusi hiperglikemija sukelia dauginius įvairių organų sistemų pažeidimus. Ilgainiui CD pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą, akis, inkstus, nervų galūnes. Didėja išeminės širdies ligos, miokardo infarkto, insulto rizika (iki 2–4 kartų). Pablogėjus kraujotakai galūnėse, CD sukeltas jutimų sutrikimas didina opų pėdose susidarymo tikimybę, tuo pačiu daugėja galūnių amputacijos rizika. 60 proc. netrauminių galūnių amputacijų atliekama dėl priežasčių, susijusių su CD. Ilgalaikė hiperglikemija pažeidžia smulkiąsias akių tinklainių kraujagysles. Nustatyta, kad 15 metų sergant CD, 2 proc. ligonių apanka (tai dažniausia 20–74 metų žmonių apakimo priežastis), maždaug 10 proc. – regėjimas smarkiai pablogėja. CD yra ir viena dažniausių inkstų nepakankamumo priežasčių.
Galūnių skausmas, tirpimas, silpnumas, nejautra – dažniausi diabetinės neuropatijos simptomai, itin bloginantys gyvenimo kokybę.
Ankstyvo gydymo svarba
CD laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, nepalankų poveikį organizmui galima sumažinti. Nustatyta, kad sumažinus HbA1c 1 proc., galima sumažinti ir visų CD komplikacijų riziką: 37 proc. sumažėja smulkiųjų kraujagyslių ligos rizika, 43 proc. – periferinių kraujagyslių ligos, 14 proc. – miokardo infarkto, 12 proc. – insulto, 16 proc. – širdies nepakankamumo, 21 proc. – CD sąlygotų mirčių rizika.
Dėl to nuolat pabrėžiama ne tik ankstyvos diagnostikos, bet ir laiku pradėto ir neatidėliojamo gydymo svarba. Tyrimai rodo, kad standartinė monoterapija skiriama per ilgai: vien metforminu ar vien sulfonilkarbamido preparatais gydoma beveik iki 2 metų, nors reikiamai mažo HbA1c nepasiekiama. Ilgesnis hiperglikemijos poveikis sukelia negrįžtamus minėtų organizmo sistemų pokyčius, o kai CD kontrolė gera, galima tikėtis geresnių baigčių.
Geros glikemjos kontrolės ambivalentiškumas
„Metabolinės atminties“ koncepcija, kad CD sukeliamas stresas kraujagyslėms išlieka net ir normalizavus glikemiją, plėtojama daugiau ne 20 metų.
Dideli klinikiniai tyrimai, kaip antai DCCT ir EDIC bei tolesni jų dalyvių tyrimai, sudarė sąlygas ieškoti mechanizmų, kaip pažeidžiami ląstelės baltymai ir lipidai. Pastebėta, kad net praėjus 10 metų po minėtų tyrimų ligoniams, kuriems glikemija buvo koreguojama intensyviai, komplikacijų, t. y. smulkiųjų kraujagyslių ligos, miokardo infarkto ar mirties nuo bet kurios priežasties, susijusios su CD, rizika buvo mažesnė nei ligoniams, kuriems taikytas įprastinis gydymas.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 9, 2012