Mėnuo: 2013 sausio

Pirmąjį miokardo infarkto (MI) atvejį aprašė James B. Herrick 1912 metais. Apžvalga skirta paminėti šį istorinį įvykį, priminti bei apžvelgti pastarojo šimtmečio laimėjimus, turėjusius nepaprastai didelės reikšmės medicinoje, ypač kardiologijos srityje. […]

Ototoksiniais laikomi bet kurie vaistai, galintys sukelti vidinės ausies struktūrų – sraigės, labirinto, pusratinių kanalų, otolitų – toksines reakcijas. Aminoglikozidų grupės antibiotikai, platinos preparatai, vartojami gydant įvairias vaikų onkologines ligas, kilpiniai diuretikai yra vieni dažniausių preparatų, sukeliančių klausos ir vestibulinės sistemų pažeidimus. Todėl prieš skiriant ototoksinių vaistų, reikia įvertinti ar jų nauda pranoksta galimą žalą klausai. […]

Padidėjęs akispūdis yra įrodytas glaukominės optinės neuropatijos progresavimo pacientams, sergantiems akių hipertenzija, rizikos veiksnys. Akispūdį mažinantis gydymas – vienintelis patikimas būdas apsaugoti nuo glaukomos išsivystymo, esant akių hipertenzijai, ir apsaugoti ar atitolinti glaukominių pakitimų progresavimą sergantiems glaukoma. Tačiau kai kuriems pacientams glaukominė optinė neuropatija progresuoja, nepaisant kontroliuojamo akispūdžio. […]

Kaip ir daugelio reikšmingų žmonijos atradimų, fuzido rūgšties preparato Fucidin sukūrimo istorija genialiai paprasta. 1959 metais anuomet dar visai jaunos danų farmacijos bendrovės LEO mokslininkai eksperimentavo su penicilino molekulėmis, siekdami padidinti šio vaisto antibakterinį aktyvumą. Mikroorganizmų atsparumas penicilinui ir kitiems antibiotikams jau buvo įgavęs pavojingą pagreitį. LEO laboratorijose natūralaus penicilino molekulės buvo veikiamos įvairiais pelėsiniais grybeliais, tarp jų ir Fusidium coccineum. Šį fermentiškai aktyvų grybelį 1953 metais iš zoologijos sodo beždžionių ekskrementų išskyrė japonų mokslininkas K.Tubaki, tačiau nuodugniau jo netyrinėjo. […]

Vestibulinė migrena – tai toks migrenos variantas, kai vietoj įprastinio vyraujančio galvos skausmo simptomo yra svaigimas. Pacientai dažniausiai sako, kad staiga be aiškios priežasties atsiranda gana stiprus svaigimas, kuris dažniausiai esti vertigo pobūdžio. Gali padidėti paciento jautrumas garsams, šviesai, galimas pykinimas ar net vėmimas. Priepuolių trukmė įvairi – nuo minučių iki valandų. Daugeliu atvejų pacientų anamnezėje minimi migreninio pobūdžio galvos skausmai, gerybinis paroksizminis vaikų amžiaus vertigo. Tais vestibulinės migrenos atvejais, kai kartu su vertigo būna ir klausos sutrikimų, tinnitus, ją tenka atskirti nuo Menjero ligos. O tai tikras iššūkis otolaringologui. […]

Gydymui atspari arterinė hipertenzija (AH) patvirtinama, kai arterinio kraujospūdžio nepavyksta sumažinti iki tikslinio (≤ 140/90 mm Hg ir ≤ 130/80 mm Hg sergant cukriniu diabetu ar inkstų liga) gydant trijų vaistų, kurių vienas yra diuretikas, maksimaliomis toleruojamomis dozėmis. Manoma, kad AH būna atspari gydymui 10–30 proc. ligonių. Tikrasis jos paplitimas nėra žinomas, nes vieniems ligoniams ji klaidingai diagnozuojama dėl nesilaikomo gydymo režimo, netinkamo vaistų derinio ar per mažų dozių vartojimo, netaisyklingo arterinio kraujospūdžio matavimo, o kitiems ši ligos forma tiesiog nenustatoma. […]

Skiriamieji visceralinio skausmo požymiai yra skausmo difuzinė lokalizacija, nepatikimas ryšys su patologija ir atspindžio jutimai. Stiprūs autonominiai ir emociniai atsakai gali būti sukelti minimaliu stimulu. Atspindžio skausmas turi du komponentus: 1) lokalus skausmo židinys generuoja somatinio audinio skausmą, kurio lokalizacija yra tuose pačiuose nugaros smegenų segmentuose (pvz., krūtinės ir rankos skausmas dėl širdies išemijos) bei 2) šių segmentų inervuojamų struktūrų sensibilizaciją, pvz., inkstų akmenys gali sukelti liemens raumenų jautrumą ir spazmą). Šie požymiai skiriasi nuo odoje patiriamo skausmo, kurio lokalizacija yra labai aiški, kaip ir aiškūs atsako į stimulą požymiai. […]

Atlikę 2001–2010 metų aprašomąjį koreliacinį Lietuvos nudegimų epidemiologijos tyrimą, išsiaiškinome dvi pagrindines nudegimų rizikos populiacijas: tai vaikai iki 2 metų amžiaus ir suaugę 15–64 metų vyrai, bei nustatėme jų pagrindinius nudegimų etiologinius duomenis. […]