Rasa Strupaitė1, 2, Ieva Laniauskaitė1, Aistė Kadziauskienė1, 2, Rimvydas Ašoklis1, 2
¹ Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
² Akių ligų centras, Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Vilnius, Lietuva
Reikšminiai žodžiai: ragenos transplantacija, donorinė medžiaga, audinių donorystė.
Santrauka
Tikslas. Ištirti ir palyginti Vilniaus gydytojų bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto V–VI kursų medicinos studentų žinias ir požiūrį į ragenos transplantaciją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Taikyta anoniminė anketinė apklausa. 2011 m. sausio–vasario mėnesiais apklausti 235 atsitiktiniai Vilniaus universitetinių ligoninių ne oftalmologijos specialybės gydytojai bei gydytojai rezidentai, VU MF V ir VI kurso medicinos programos studentai. Statistinė analizė atlikta SPSS 17.0 ir MS Excel programomis. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 48 (21,8 proc.) gydytojai, 65 (29,5 proc.) gydytojai rezidentai, 53 (24 proc.) VU MF VI bei 54 (24,5 proc.) V kurso studentai. 124 (56,4 proc.) respondentai žinojo laiką, tinkamą donoro ragenoms paimti. 26 (11,8 proc.) tiriamieji teisingai atsakė, kas akių ligų gydymo tikslais yra paimama iš donoro Lietuvoje. Teisingai atsakiusiųjų į klausimą, kas gali būti panaudota akių transplantacijai, buvo 28 (12,7 proc.). Gydytojai rezidentai bei VI kurso studentai statistiškai patikimai teisingai atsakė į daugiau klausimų nei likę respondentai: gydytojai rezidentai atitinkamai 34/65 ir 57/155 (p = 0,03), VI kurso studentai atitinkamai 28/53 ir 63/167 (p = 0,05). 139 (63,2 proc.) respondentai sutiko, kad jų ragenos po mirties būtų panaudotos transplantacijai. 42 (19,1 proc.) respondentai nurodė turintys donoro kortelę. 64 (29,1 proc.) respondentai nurodė esą neapsisprendę dėl ragenos donorystės. 92 (41,8 proc.) tiriamieji sutiktų paaukoti artimojo ragenas, tik jei artimasis dar būdamas gyvas išreiškė tokį norą. Išvados. Tyrimas parodė, kad tiriamųjų žinios apie ragenos transplantaciją ir donorystę nėra pakankamos. Dažniau teisingai į klausimus atsakinėjo neseniai akių ligų oftalmologijos kursą medicinos studijų metu lankę ir teorines bei praktines žinias gilinę respondentai.
Gydytojai rezidentai į ragenos donorystę žiūrėjo palankiau nei likę tiriamieji, o praktikuojantys gydytojai išreiškė abejingesnį požiūrį nei kitos respondentų grupės.
Įvadas
Organų transplantacija, be jokios abejonės, yra vienas didžiausių žmonijos laimėjimų, suteikiantis galimybę gyventi ir jaustis visaverčiais žmonėmis milijonams žemės gyventojų. Transplantologijos mokslo laimėjimai padėjo laimėti kovą prieš ne vieną ligą, anksčiau laikyta neišgydoma. Tai viena jauniausių bei įdomiausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių medicinos sričių. Apie organų donorystę ir transplantaciją negirdėjusių rasti būtų sunku.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2012 Nr. 4
Ragenos perforacijos ir jų gydymas. Literatūros apžvalga
Reikšminiai žodžiai: ragenos perforacija, priežastys, diagnostika, gydymas.
Santrauka. Ragenos perforacijos – gana dažnai pasitaikantis regos pažeidimas bei grėsmingas procesas, galintis sąlygoti blogą regos funkciją. Ragenos pažeidimą gali sukelti infekcinės ligos ar trauminiai pažeidimai bei organizmo imuniteto sutrikimai. Ragenos epitelio pažeidimas yra vienas svarbiausių etiologinių veiksnių, galinčių sąlygoti ragenos perforaciją. Kai kurie mikroorganizmai, kaip Corynebacterium diphtheriae, Haemophilus aegyptius, Neisseria gonorrhoeae ir Neisseria meningitidis, Shigella ir Listeria gali prasiskverbti ir pro nepažeistą ragenos epitelį. Todėl labai svarbi tiksli diagnostika ir laiku skirtas gydymas. Gydymas yra taikomas priklausomai nuo pažeidimo etiologijos, dydžio, pobūdžio ir gylio. Nors ragenos perforacijos metu yra labai svarbus medikamentinis gydymas, tačiau daugeliu atvejų turi būti taikomas chirurginis gydymo metodas. .
Šiame straipsnyje yra apžvelgiama ragenos perforacijos etiologija ir patogenezė, klinika, laboratorinis ištyrimas ir įvairūs gydymo metodai.
Įvadas
Ragenos vientisumas yra svarbus viso akies obuolio apsaugai, todėl visi ragenos pažeidimai turi būti greitai ir tiksliai diagnozuoti bei išgydyti. Ragenos perforacijos – gana dažnai pasitaikantis regos pažeidimas bei grėsmingas procesas, galintis sąlygoti blogą regėjimą. Ragenos pažeidimą sąlygojančių priežasčių yra daug. Dažniausiai ragenos pažeidimas pasireiškia dėl infekcinės ligos ar trauminio pažeidimo bei organizmo imuniteto sutrikimų. Priklausomai nuo pažeidimo etiologijos, dydžio ir organizmo bendros būklės yra taikomi įvairūs medikamentiniai ir chirurginiai ragenos perforacijos gydymo būdai.
Etiologija ir patogenezė
Ragenos epitelio pažeidimas yra vienas svarbiausių etiologinių veiksnių, galinčių sukelti ragenos perforaciją. Kai kurie mikroorganizmai, kaip Corynebacterium diphtheriae, Haemophilus aegyptius, Neisseria gonorrhoeae ir Neisseria meningitidis, Shigella ir Listeria, gali prasiskverbti ir pro nepažeistą ragenos epitelį. Gali būti skiriamos šios ragenos perforacijos priežastys: infekcinės ir neinfekcinės kilmės ar trauminio pobūdžio. Bakterinis keratitas yra viena dažniausių ragenos perforacijos priežasčių. Daugumai bakterijų įsiskverbti į rageną būtinas ragenos epitelio pažeidimas. Kai bakterijos įsiskverbia į rageną, pradeda gamintis citokinai (pvz., IL-1, ar TNF), kurie pritraukia polimorfonukleinines ląsteles į ragenos stromą.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2012 Nr. 4