Doc. Jūratė Staikūnienė
LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinika
Anafilaksija yra sunkiausia alergijos forma, greitai progresuojanti ir galinti sukelti mirtį. Per gyvenimą anafilaksija įvyksta nuo 0,05 proc. iki 2 proc. gyventojų, nuo jos kasmet miršta 1–3 iš 1 milijono gyventojų. 30–50 amerikiečių kasmet miršta nuo sisteminių alerginių reakcijų, dažniausiai anafilaksinio šoko po vabzdžio įgėlimo. Dešimties metų laikotarpiu anafilaksija padažnėjo nuo 49,8 iki 58,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų, dažniau ji įvyksta vaikams arba jauniems žmonėms. Be to, dažnai anafilaksija nediagnozuojama, ypač kai įvyksta pirmą kartą, nežinoma priežastis ar yra lengvos eigos [1–5]. Anafilaksija vis dažniau ištinka maistui alergiškus vaikus, ir ne ligoninėje, o įprastomis visuomenės sąlygomis [6].
Šių metų birželio mėnesį Europos Alergologų ir klinikinių imunologų akademija (EAACI) pradėjo maisto alergijos kampaniją „Stop anafilaksijai“ (angl. Stop anaphylaxis). Šios kampanijos tikslas – didinti informuotumą apie anafilaksijos atvejų staigų padažnėjimą tarp vaikų, šios alerginės reakcijos sunkumą bei sukeliamą pavojų gyvybei ir mokyti visuomenę atpažinti anafilaksijos požymius, provokuojančius veiksnius ir kaip elgtis jiems atsiradus, išmokyti susileisti adrenalino. Akivaizdu, kad anafilaksijos požymius atpažinti ir gydyti turi mokėti įvairių specialybių gydytojai.
Anafilaksijos priežastys ir mechanizmai
Dažniausios anafilaksijos priežastys yra trys: maistas, geliančių vabzdžių nuodai ir vaistai (1 lentelė) [3, 4, 5]. Maisto sukeliama anafilaksija gali ištikti namuose, mokykloje, restorane ir kitose vietose. Anafilaksiją gali sukelti bet kuris maisto produktas, atsiranda vis naujų maisto alergenų. Maisto alergenas gali būti „pasislėpęs“, pavyzdžiui, riešutų pėdsakai, ar sukeliantis kryžmines reakcijas [6]. Salieras pavojingas esant alergijai kiečio žiedadulkėms, riešutai – alergiškiems beržinių medžių žiedadulkėms. Anafilaksija gali įvykti dėl kryžminių reakcijų tarp latekso ir maisto alergenų: banano, kivio, papajos, avokado, bulvės, pomidoro. Maisto alergenai ir priedai dažniausiai sukelia imuninių mechanizmų anafilaksiją, alergenai jungiasi su E klasės imunglobulinais (IgE) ir sukelia putliųjų ląstelių bei bazofilų degranuliaciją. Iš ląstelių granulių išsiskiria histaminas, triptazė, karboksipeptidazė A, proteoglikanai, padaugėja leukotrienų, prostaglandinų, trombocitus aktyvinančio veiksnio PAF, citokinų IL 6, IL 33, TNF-α [3, 6].
Anafilaksiją bet kurio amžiaus pacientams gali sukelti ir vaistai, ji dažnesnė vidutinio amžiaus ir vyresniems suaugusiesiems [1, 2]. Šiuo atveju ji gali būti sukelta IgE, imuninė sukelta ne IgE arba sąlygota neimuninių mechanizmų (dėl tiesioginės putliųjų ląstelių ir bazofilų stimuliacijos). Dažniausi „kaltininkai“ yra beta laktaminiai antibiotikai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): aspirinas, ibuprofenas ir kiti. Daugėja chemoterapinių ir biologinių vaistų (monokloninių antikūnų cetuksimabo, infliksimabo, omalizumabo) sukeltos anafilaksijos atvejų. Anafilaksija gali ištikti leidžiant alergenų preparatus, vartojant hormonus, B grupės vitaminus, folio rūgštį, augalinius maisto papildus, lašinant dekstraną, želatinos preparatus, anestezijos metu nuo miorelaksantų [3, 5]. Kasmet pasaulyje su intraveniniais jodo turinčiais radiokontrastiniais tirpalais (RKT) atliekama daugiau negu 70 milijonų tyrimų, nuo anafilaksijos miršta vienas iš 100 tūkst. tiriamųjų. Joniniai didelio osmosiškumo RKT (amidotrizoinės rūgšties natrio, meglumino druska, ioxytalamate) dažniau sukelia nepageidaujamų anafilaksinių reakcijų negu nejoniniai mažo osmosiškumo RKT (iodixanol, iobitridol, iohexol, iomeprol, iopamidol, iopentol, iopromide, ioversol) (lengvos eigos reakcijų dažnumas atitinkamai 3,8–12,7 proc. ir 0,7–3,1 proc. atvejų, sunkios eigos – 0,1–0,4 proc. ir 0,02–0,04 proc. atvejų), bet mirštamumo atžvilgiu jie nesiskiria [7, 8, 9]. Naudojant RKT, anafilaksija būna sukelta IgE, dėl komplemento sistemos aktyvinimo ar neimuninio tiesioginio ląstelių aktyvinimo.
Alergines reakcijas sukelia plėviasparnių būrio (Hymenoptera) vabzdžiai: bitės (Apis mellifera) ir vapsvos (Vespula germanica, V. vulgaris), retai kitos vapsvos ir širšės, dar rečiau kamanės. Alergiški vabzdžių nuodams gali būti ne tik žmonėms, kurie serga alerginėmis ligomis, bet ir tiem, kurie anksčiau neturėjo jokių alergijos simptomų. Įgėlęs vabzdys, išskiria į žmogaus audinius baltyminės kilmės sekretą su alergenais. Tai fermentai hialuronidazė, fosfolipazė A ir B, histaminas, lizofosfolipazė, nuodai, sukeliantys lygiųjų raumenų spazmą. Dažniausiai anafilaksija būna sąlygota IgE prieš nuodų alergenus, rečiau IgG. Įgėlus vabzdžiui, būtina išsiaiškinti, kokios vabzdys rūšies atkreipiant dėmesį į dydį, išvaizdą ar įgėlimo vietoje nepaliko geluonies (geluonį palieka bitė) [13–15]. Idiopatinė anafilaksija diagnozuojama, kai nepavyksta nustatyti priežasties iš anamnezės duomenų, atlikus odos alerginius mėginius ar kraujo tyrimus [3].
Ilgainiui anafilaksijos samprata kito, anafilaksija diagnozuojama ne tik tada, kai yra sumažėjęs kraujospūdis ar šokas. Terminai „anafilaktoidinė reakcija“, „ pseudoanafilaksija“ nebevartojami, o rekomenduojamas „anafilaksijos“ terminas.
Anafilaksijos diagnostika
Anafilaksija diagnozuojama esant vienam iš trijų diagnostinių kriterijų [12]:
1. Staigi odos/gleivinių požymių pradžia ir nors vienas iš šių požymių:
- kvėpavimo sutrikimas (dusulys, bronchų spazmas, stridoras, hipoksija);
- kardiovaskuliniai simptomai (hipotenzija, kolapsas).
2. Du ar daugiau požymių, staiga išryškėjusių po kontakto su galimu alergenu (minutės–kelios valandos):
- odos ir gleivinių simptomai (dilgėlinė, niežėjimas, raudonis, tinimas);
- kvėpavimo sutrikimas;
- kardiovaskuliniai simptomai;
- virškinimo sutrikimai (pilvo skausmas, vėmimas)
3. Hipotenzija, atsiradusi po kontakto su tam pacientui žinomu alergenu (minutės–kelios valandos):
- Sumažėjęs kraujospūdis pagal amžių arba 30 proc. sumažėjęs nuo pradinio ar mažesnis negu 90 mm Hg suaugusiesiems.
Plačiau skaitykite „Otolaringologijos aktualijos“ Nr. 2, 2012