Dr. Mantvilius Kocius
VU Reumatologijos, ortopedijos traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinika
Klubo ir kelio sąnario endoprotezavimas (EP) – viena iš dažniausiai atliekamų ortopedinių operacijų. Įvairių autorių tyrimais įrodyta, kad sąnario endoprotezavimo operacija yra pati efektyviausia chirurginė procedūra iš visų, taikomų šiuolaikinėje medicinoje. EP operacijos metu atkuriama traumos ar ligos pažeista galūnės funkcija, likviduojamas galūnės iškrypimas ir sutrumpėjimas, o po operacijos pagerėja bei palengvėja eisena, išnyksta ar gerokai sumažėja pažeisto sąnario skausmai. Daugumai ligonių galūnės funkcija pagerėja bei skausmas sumažėja visam laikui, ir nereikia papildomų chirurginių procedūrų; po operacijos dažniausiai galima visiškai atsisakyti vaistų. Jokia kita operacija taip nepagerina paciento gyvenimo kokybės kaip sąnario EP.
Lietuva – tarp pirmaujančių Europos valstybių
Lietuva EP srityje jau lygiuojasi ne tik į Europos šalis vidutiniokes, bet ir artėja prie pirmaujančių. Lietuvoje atliekamų sąnarių pakeitimo operacijų skaičius, palyginti su kitų šalių rodikliais, yra gana didelis: VLK duomenimis, 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų per metus tenka 112 klubo ir 121 kelio EP operacijos. Palyginimui pakanka nurodyti, kad vos prieš 6 metus, 2006 metais, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko tiktai 75 klubo ir 45 kelio sąnario EP operacijos.
2009 m. Vokietijoje tokiam skaičiui gyventojų per metus teko 221 klubo sąnario EP operacija, Danijoje – 212, Šveicarijoje – 201, Jungtinėje Karalystėje – 147, Švedijoje – 141, Austrijoje – 138, Prancūzijoje – 113. Ir Lietuvos kelio sąnario EP operacijų skaičiaus jau ne gėda lyginti: Vokietijoje ir Danijoje jų per metus 100 tūkst. gyventojų atliekama po 172, Švedijoje – 152, Austrijoje – 149, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 147, Ispanijoje – 96, Prancūzijoje – 76 operacijos. Antai, Rumunijoje tokiam skaičiui gyventojų per metus teko tik 32 klubo bei 7 kelio operacijos.
Dabar EP operacijos atliekamos 23 šalies ligoninėse. Pacientai dažniausiai vyksta į didžiųjų miestų gydymo įstaigas: Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Santariškių klinikų Centro filialą, Kauno medicinos universiteto klinikas, Kauno Raudonojo Kryžiaus, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos apskrities, Panevėžio, Šiaulių ligonines, kuriose atliekama dauguma visų EP operacijų.
Nemokami protezai
Endoprotezai Lietuvos piliečiams yra skiriami nemokamai. Pacientui pakanka parašyti prašymą VLK su gydytojo ortopedo rekomendacija. Prašyme turi būti nurodyta gydymo įstaiga, kurioje pacientas norėtų būti operuojamas. Jis įtraukiamas į eilę, kurią sudaro ir administruoja VLK endoprotezų skirstymo komisija. Jei pacientas nenori laukti eilėje, kol jam bus paskirtas endoprotezas, jis gali pirkti jį už savo lėšas, o vėliau iš VLK gauti nustatyto dydžio kompensaciją.
EP operacijų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Pernai Lietuvos gydymo įstaigos iš viso atliko 7245 EP operacijas (6808 iš jų – pirminės klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos) ir pagerino visų ankstesnių metų rekordą (2010-aisiais iš viso buvo atliktos 6526 operacijos). Toks operacijų rekordas ir mažėjantis gyventojų prašymų skirti nemokamą endoprotezą skaičius (pernai, palyginti su 2010 m., prašymų sumažėjo 7,4 proc. – iš viso buvo gauta 8016) gerokai sumažino laukiančiųjų sąnarių endoprotezų eilę. Šių metų pradžioje eilėje sąnario endoprotezo ir operacijos laukė 6617 pacientų, t. y. beveik perpus mažiau nei 2011-ųjų pradžioje (11 862).
Operacijų daugėja
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugėja piliečių, vaikštančių su klubo ar kelio sąnario endoprotezu. Nevadinu jų pacientais, nes dauguma praktiškai yra pamiršę, kad jų klubo ar kelio sąnarys dirbtinis. Tokių piliečių skaičiaus didėjimą lemia ne tiktai didėjantis EP operacijų skaičius, bet ir augantys protezų išlikimo rodikliai. Neretas Lietuvos pilietis jau gali pasigirti, kad turi daugiau negu dešimt metų sėkmingai veikiantį klubo ir/ar kelio sąnarį, o šalyse, kuriose modernus endoprotezavimas pradėtas daug anksčiau negu pas mus, yra žmonių, turinčių prieš 20 ar net 30 metų implantuotus klubo ar kelio sąnarius.
Matant vien tik anksčiau paminėtus faktus, gali susidaryti įspūdis, kad endoprotezavimo istorija – vien tik progresyvių sprendimų ir sėkmių virtinė. Iš tikrųjų taip nėra. Vystantis endoprotezavimui, būta ir svaiginančių pakilimų ir metodologinių paklydimų. Pastarųjų metų gausioje literatūroje šiuo klausimu randama gana daug naujų, kartais vienas kitam prieštaraujančių, pasiūlymų. Todėl šiuolaikiniam gydytojui, renkantis implantatą ar operacinę metodiką, būtina teisingai įvertinti pasiūlymus ir pasirinkti geriausią.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 10, 2012