Remiantis pirmą kartą atliktais tokio pobūdžio skaičiavimais, vėžys sąlygoja virš 124 milijardų eurų išlaidų, kurių didžiausią dalį savo pacientams išleidžia Vokietija.
Šiuos skaičiavimus atlikę Oksfordo universiteto darbuotojai naudojo Pasaulio sveikatos organizacijos ir skirtingų šalių sveikatos ministerijų duomenis apie tiesiogines ir netiesiogines vėžiui skiriamas išlaidas. Mažiausia vienam vėžiu sergančiam žmogui tenkanti suma per metus išleidžiama Lietuvoje – 32 eurai, kada didžiausia Vokietijoje – 165 eurai, o Jungtinėje Karalystėje ji siekia 88 eurus. Krūties vėžys per metus kainavo brangiausiai – 6 mlrd. eurų, tuo tarpu didžiausią ekonominę naštą sukėlė plaučių vėžys – 19 mlrd. eurų, iš kurių 10 mlrd. sudarė ligos sąlygota ankstyva mirtis.
Kompanijos Bristol-Myers Squibb atliktoje vėžiu sergančius pacientus prižiūrinčių artimųjų apklausoje nustatyta, jog jie, palyginti su tokių giminaičių neprižiūrinčiais žmonėmis, pasižymėjo blogesne fizine (47,6 vs. 48,9) ir psichine sveikata (43,7 vs. 46,9), dažniau neatvyko į darbą (8,1 vs. 4,8), dažniau buvo sutrikdomos jų kasdienės veiklos (28,7 vs. 21,8) ir jie buvo dvigubai dažniau hospitalizuojami per paskutinius šešis mėnesius (0,22 vs. 0,11). Šiems žmonėms buvo būdinga 50 proc. didesnė tikimybė susirgti depresija, nerimo sutrikimais, nemiga, migrena, virškinimo trakto ligomis.