Habil. dr. Nora Šiupšinskienė, gyd. rez. J. Stankūnienė
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Įvadas
Nėštumo metu visas moters organizmas keičiasi, prisitaiko palaikyti vaisiaus gyvybę ir ruošiasi artėjančiam gimdymui. Pokyčiai vyksta beveik visose organizmo sistemose. Kardiovaskulinės sistemos veikla kinta visų pirma siekiant patenkinti išaugusį metabolinį poreikį motinai ir vaisiui. Širdies susitraukimų dažnis padidėja apie 15 k./min. Didėja kraujo tūris, minutinis širdies tūris padidėja iki 8,7 l/min. Kvėpavimo sistemos pokyčiai pasireiškia padidėjusiu deguonies suvartojimu. Kvėpavimo dažnis padidėja apie 10–15 proc. (2–3 k./min). Hemopoetinės sistemos pokyčiai pasireiškia eritrocitų masės padidėjimu 20–30 proc., tuo tarpu leukocitų skaičius nėštumo metu kinta, bet paprastai išlieka ties viršutine normos riba. Inkstų plazmos perfuzija ir glomerulų filtracijos greitis didėja pirmo trimestro metu, ir padidėja 50–60 proc., palyginti su nesilaukiančios moters. Didėjanti gimda spaudžia skrandį ir plonąsias žarnas. Dėl šio mechaninio poveikio didėja intragastrinis slėgis, todėl dažnai pasireiškia gastroezofaginis refliuksas ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL) [1]. Nėščiosios moters organizme keičiasi skysčių santykis, bendrasis skysčių kiekis padidėja 4 litrais.
Svarbiausi pokyčiai nėštumo metu hormoniniai. Nėštumo metu HCG (žmogaus chorioninio gonadotropinio hormono) koncentracija kraujyje auga labai greitai – per pirmąsias šešias savaites hormono padvigubėja kas 1–3 dienas, ir maždaug 12 nėštumo savaitę jo būna daugiausiai (100 000 TV/ml) [1]. (1 pav.) Estrogeno ir progesterono didžiausias kiekis serume būdingas trečią trimestrą, o kortizolio didėja viso nėštumo metu.
Organizmo pokyčiai, vykstantys nėštumo metu, turi įtakos viršutinių kvėpavimo takų patofiziologinimas procesams. Šiame straipsnyje pateikiami apibendrinti literatūros duomenys, nagrinėjantys nėščiųjų otorinolaringologines problemas.
Nosies patologija
Nėštumo sukeltas obstrukcinis nosies sindromas – tai nosies užburkimas, trunkantis ilgiau nei šešias savaites nesant kvėpavimo takų infekcijos, alergijos požymių, kuris baigiasi praėjus dviem savaitėms po gimdymo [2]. Ši patologija vargina apie 22 proc. nėščiųjų [3]. Gali pasireikšti bet kurį nėštumo trimestrą. Sindromas siejamas su astmos paūmėjimu bei gyvenimo kokybės suprastėjimu. Dažniausios nosies užburkimo nėštumo metu priežastys yra moteriškųjų lytinių hormonų kaita, taip pat padidėjęs jautrumas alergenams su ikiklinikine alergija. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad padaugėja IgE namų dulkių erkėms, tačiau alerginių simptomų nepasireiškia [4]. Diagnozuojant obstrukcinį nosies sindromą svarbu išsami pacientės anamnezė, tiksli rinoskopija, nosies endoskopija ir IgE koncentracija kraujyje. Odos dūrio mėginiai nerekomenduojami dėl galimų sisteminių reakcijų. Kompiuterinė tomografija netaikytina per visą nėštumą, ypač pirmą trimestrą, išskyrus atvejus, kai yra komplikacijų.
Svarbiausias nėščiųjų obstrukcinio nosies sindromo gydymas – konservatyvus. Skiriama nosies higiena jūros vandeniu, rekomenduojama vengti alergenų.
Nosies hormonų preparatai. Dėl gydymo nosies hormonų preparatais bendros nuomonės nėra. Tyrimais nustatyta, kad saugiausias nosies gliukokortikoidas yra budezonidas, priskiriamas B kategorijai (1 lentelė). Tuo tarpu yra duomenų, kad beklametazonas, flutikazonas, mometazonas gali sukelti vaisiaus burnos ir veido raidos ydų, o mometazono furoatas – skeleto. Minėti vaistai priskiriami C kategorijai [6]. JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnybos priimtas tarptautinis vaistų grupavimas pagal saugumą nėščiosioms pateikiamas 1 lentelėje [7].
Nosies natrio kromoglikatas priskiriamas B kategorijai, bet jo efektyvumas gydant nėščiųjų slogą moksliniais tyrimais nėra įrodytas.
Geriamieji antihistamininiai vaistai. Pirmos kartos geriamieji antihistamininiai vaistai (bromfeniraminas, chlorfeniraminas, dimenhidrinatas, difenhidraminas, doksilaminas, hidroksizinas ir feniraminas) nėra teratogeniški. Jie taip pat priskiriami B kategorijai. Antros kartos geriamieji antihistamininiai preparatai cetirizinas, desloratadinas, feksofenadinas ir loratadinas taip pat priskiriami B kategorijai, tačiau yra duomenų, kad loratadinas gali sąlygoti hipospadiją [1, 7].
Sisteminio poveikio dekongestantai (pseudoefedrinas ar jo deriniai su cetirizinu, loratadinu) draudžiami, ypač pirmą nėštumo trimestrą, nes yra teratogeniški, priskiriami C kategorijai. Gryno pseudoefedrino ar vaistų derinių su juo nėščiosioms skirti negalima, nes šis vaistas pirmą trimestrą gali sąlygoti žarnyno raidos ydas, kaip antai gastroschisis, o trečią – dėl vazokonstrikcijos bloginamos placentos kraujotakos.
Ūminis pūlinis rinosinusitas. Besilaukiančiai moteriai gydymą reikia pradėti pagal priimtus tarptautinius nutarimus. Lengvos ir vidutinės eigos pūlinės infekcijos atveju, kai temperatūra neviršija 38° C, tikslinga nosies higiena izotoniniu jūros vandeniu bei nosies gliukokortikoidu. Kaip minėta, saugiausias vaistas yra budezonidas. Esant indikacijų, t. y. karščiuojant, būklei sunkėjant, pirmiausia skiriami beta laktaminiai antibiotikų (amoksicilino ar amoksicilino su klavulano rūgštimi). Nėščiosioms saugūs antibiotikai yra visų kartų cefalosporinai, klindamicinas, aminoglikozidai, eritromicinas, azitromicinas, visi penicilinai, metronidazolis. Jie priskiriami B kategorijai. Kiti antibakteriniai vaistai priskiriami C ir D kategorijoms. D kategorijos antibakteriniai vaistai yra tetraciklinai, chloramfenikolis, sulfanilamidai, todėl nėščiosioms neskirtini [7].
Plačiau skaitykite „Otolaringologijos aktualijos“ Nr. 2, 2012