Dr. Vytautas Toliušis
LSMU MA Ortopedijos traumatologijos klinika
Ortopedinės traumatologijos gydymo ir tyrinėjimo objektas – žmogaus judėjimo ir atramos aparatas (kaulų ir raumenų sistema) bei šio aparato trauminiai pažeidimai. Ši sritis tyrinėja ne tik traumuojančių veiksnių poveikį organizmui, bet ir ieško priemonių, kaip šių pažeidimų išvengti. Didėjantis traumatizmas yra viena iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, kuri aktuali ne tik silpnesnės, bet ir stiprios ekonomikos šalyse. Lietuva – ne išimtis. Lietuvoje mirtingumas nuo išorinių priežasčių (traumų), Lietuvos mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, yra trečioje vietoje po širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinių ligų.
Lietuvoje ortopedinė traumatologija, kaip ir daugelis kitų medicinos sričių, pastaruoju dešimtmečiu padarė didelę pažangą gydant įvairios kilmės skeleto trauminę pažaidą: įdiegti ir taikomi pažangūs kaulų lūžių diagnostikos ir gydymo metodai, standartizuotas skubios pagalbos teikimas pacientams, patyrusiems dauginius sužalojimus.
Dauginiai sužalojimai
Kalbėdami apie dauginius sužalojimus turime omenyje pacientus, patyrusius didelės energijos bukas traumas (literatūroje dar vartojami terminai politrauma, mišri trauma). Visi šie terminai reiškia, kad trauma yra didelės energijos ir sužalotos kelios anatominės sritys, iš kurių vienos srities sužalojimas yra sunkus. Vadovaujantis Amerikos chirurgų kolegijos traumos komiteto duomenimis, didelės energijos traumą privalu įtarti šiais atvejais: kai susižaloja iš daugiau kaip 6 m kritęs suaugusysis, daugiau kaip 3 m – vaikas arba iš 2–3 kartus didesnio už ūgį aukščio; kai eismo įvykio metu po smūgio automobilio salonas įlinksta daugiau kaip 30 cm nukentėjusiojo pusėje arba daugiau kaip 45 cm kitoje automobilio vietoje; kai nukentėjusysis visiškai arba iš dalies išsviedžiamas iš automobilio; kai eismo įvykio metu žūva kartu važiavęs keleivis; kai telemetrinės įrangos duomenys rodo, kad gali būti didelės energijos trauma; kai automobilis susiduria su pėsčiuoju ar dviratininku, kai jie nusviedžiami, pervažiuojami ar automobilis juda daugiau kaip 32 km/val. greičiu; kai įvyksta greičiau nei 32 km/val. važiuojančio motociklo avarija. Iš traumos mechanizmo ir įvykio vietos apžiūros galima ne tik daryti prielaidą, kad būta didelės energijos poveikio, bet ir numatyti nukentėjusiajam tinkamą gydymo įstaigą.
LSMUL KK Skubiosios pagalbos skyriuje politraumą patyrusiems pacientams teikiama standartizuota skubi pagalba: skubiai sukviečiama traumos komanda, kuriai vadovauja traumos komandos vadovas, stabilizuojamos traumą patyrusio paciento gyvybinės funkcijos, pradedamas gydymas ir, priklausomai nuo traumos mechanizmo, kryptingai tęsiamas paciento detalesnis tyrimas. Kai visi traumos sąlygoti pažeidimai žinomi ir kontroliuojami, pacientai, patyrę didelės energijos traumą, pažeidusią skeletą, siunčiami į Intensyviosios terapijos arba Mišrių traumų skyrius.
Neabejotinai sėkmingą gydymą vėlesniu potrauminiu laikotarpiu lemia laiku ir kvalifikuotai suteikta pagalba jau įvykio vietoje: adekvatus kvėpavimo takų praeinamumo ir plaučių ventiliacijos užtikrinimas, racionali infuzoterapija, išorinio kraujavimo stabdymas bei traumuotų galūnių imobilizacija. Ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu ligoninėje galimos tik neatidėliotinos chirurginės procedūros ar manipuliacijos, kuriomis siekiama kovoti su masyviu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, atliekama kaukolės, pleuros, perikardo dekompresija, traumuotų galūnių lūžių imobilizacija ortopediniais įtvarais ar lūžgalių fiksacija skeleto tempimu, dubens imobilizacija specialiu įtvaru. Dauginius didelės energijos sužalojimus patyrusiems pacientams dažnai dėl nukraujavimo pasireiškia hipotenzija. Jeigu nėra atsako į taikomą intensyvią infuzoterapiją, visada reikia įtarti vidinį kraujavimą, kurį, be vidaus organų (blužnies, kepenų, inkstų) sužalojimų, gali sukelti ir nestabilūs dubens kaulų lūžiai (kai lūžta kryžkaulis, gaktikaulių šakos ir kartu pažeidžiamas užpakalinis dubens raiščių kompleksas). Įtarimą turėtų sustiprinti klinikinis vaizdas: didėjančios kraujosruvos tarpvietės, kapšelio, juosmens srityse. Esant nestabiliems dubens kaulų pažeidimams, dažniausiai kraujuoja iš veninių kryžkaulio srities rezginių, rečiau nustatomas arterinis kraujavimas. Įtarus dubens kaulų pažeidimą ir teikiant pagalbą, svarbu imobilizuoti dubenį suveržiant paklode arba pritaikyti specialų įtvarą. Visos šios priemonės mažina dubens tūrį ir gali efektyviai sumažinti ar net visai sustabdyti kraujavimą.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 10, 2012