Aurija Kalasauskienė
LSMU MA Akių ligų klinika
Virusai – tai neląstelinė gyvybės forma, kurios egzistavimas pirmą kartą teoriškai aprašytas XIXa. pabaigoje; virusai pirmą kartą pamatyti tik XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, sukūrus elektroninį mikroskopą. Virusai gali pažeisti bet kurį ląstelinį organizmą (augalų, gyvūnų ir žmonių ląsteles). Manoma, kad yra milijonai įvairių tipų virusų, tačiau tik apie 5000 detaliau ištirti. Virusai klasifikuojami pagal virusų nukleininę rūgštį (DNR ar RNR), grandinės susivijimą (viengubos ar dvigubos grandinės), pliusiniai/ minusiniai ir replikacijos būdą, ir kt. klasifikacijas. Iš kol kas ištyrinėtų virusų didesnė dalis genome turi RNR (1 lentelė).
Įvadas
Susiformavusi viruso virusinė dalelė už ląstelės ribų vadinama virionu. Viriono genomas susideda iš nukleininės rūgšties (RNR ribonukleorūgštis ar DNR deoksiribonukleorūgštis) ir apsuptas proteinų kapsulės kapsidės. Kai kurie virusai turi ir apvalkalą, sudarytą iš šeimininko ląstelės lipidų dvisluoksnio su viruso membraninių baltymų intarpais. Virusas dauginasi (replikuojasi) tik šeimininko ląstelėje, vartodamas jo metabolinį aparatą, nes savo neturi. Virusas, patekęs į ląstelę, sukelia citopatogeninius padarinius (ląstelės žūtį).
Virusai į žmogaus organizmą gali patekti įvairiais keliais (tiesioginio kontakto, kraujo, oro lašiniu keliu, per lytinį kontaktą), pažeisti visas organizme esančias ląsteles ir sukelti įvairias ligas. Virusinė infekcija gali būti ūmi (pvz., raupai), ūmi infekcija su retomis vėlyvomis komplikacijomis (pvz., tymų virusinė infekcija vėlyvuoju periodu komplikuojasi poūmiu sklerozuojančiu panencefalitu), slapta (latentinė) infekcija (po persirgtų vėjaraupių vaikystėje varicella zoster virusas pereina į savo slaptą egzistavimo periodą jutiminiuose nerviniuose mazguose ir, virusui suaktyvėjus vyresniame amžiuje, susergama juostine pūsleline) ir lėtinė infekcija (pvz., užsikrėtus hepatitu C ar ŽIV, virusas persistuoja organizme ir pastoviai žalingai veikia ląsteles).
PSO iniciatyva pavyko išnaikinti raupus visame pasaulyje – 1977 m. Somalyje užregistruotas paskutinis raupų atvejis.
Virusai patekę į žmogaus organizmą, gali pažeisti visus organus, pradedant nuo odos ir baigiant smegenų ląstelėmis.
Akių virusiniai pažeidimai gali būti dvejopi:
- pirminiai – kai pažeidimai įvyksta tiesiogiai virusui patekus į akies audinius;
- antriniai – kai akių simptomatika pasireiškia kaip atsakas į bendrinę virusinę infekciją (tai reiškia, kad nebūtinai virusas yra akies audiniuose ar skysčiuose).
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2012 Nr. 4