Visceralinio skausmo neurobiologija

Apibrėžimas

 

Skausmas, kylantis iš kūno vidaus organų:

– širdis, didžiosios kraujagyslės, perivaskulinės struktūros (pvz., limfmazgiai);

– oro takų struktūros (gerklė, trachėja, bronchai, plaučiai, pleura);

– virškinamasis traktas (stemplė, skrandis, plonosios žarnos, storžarnė, tiesioji žarna);

– viršutinio pilvo aukšto organai (kepenys, tulžies pūslė, tulžies latakai, kasa, blužnis);

– urologinės struktūros (inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė, šlapimkanalis);

– reprodukciniai organai (gimda, kiaušidės, makštis, kiaušinėliai, varpa, prostata);

– taukinė, visceralinė pilvaplėvė.

 

Visceralinio skausmo klinikiniai požymiai

 

Skiriamieji visceralinio skausmo požymiai yra skausmo difuzinė lokalizacija, nepatikimas ryšys su patologija ir atspindžio jutimai. Stiprūs autonominiai ir emociniai atsakai gali būti sukelti minimaliu stimulu.

Atspindžio skausmas turi du komponentus: 1) lokalus skausmo židinys generuoja somatinio audinio skausmą, kurio lokalizacija yra tuose pačiuose nugaros smegenų segmentuose (pvz., krūtinės ir rankos skausmas dėl širdies išemijos) bei 2) šių segmentų inervuojamų struktūrų sensibilizaciją, pvz., inkstų akmenys gali sukelti liemens raumenų jautrumą ir spazmą).     

Šie požymiai skiriasi nuo odoje patiriamo skausmo, kurio lokalizacija yra labai aiški, kaip ir aiškūs atsako į stimulą požymiai.

 

Neurologinių struktūrų anatomija

 

Visceralinio jutimo laidų lokalizacija yra difuzinė tiek periferijoje, tiek centrinėje nervų sistemoje. Pirminės periferinės struktūros, kurios inervuoja vidaus organus ir į centrinę nervų sistemą perduoda impulsus, yra trejopos: 1) klajoklis nervas ir jo šakos; 2) simpatinis kamienas ir vidurių šakos, įskaitant didįjį, mažąjį ir mažiausiąjį vidurių nervus, krūtinės, juosmens šakas; 3) dubens parasimpatinių nervų branduoliai ir jų šakos.

Informacijos perdavimas iš periferinių mazgų vyksta per atitinkamus sinapsinius kontaktus (saulės rezginio, viršutinis pasaito, apatinis pilvo nervai). Virškinimo traktas ir periferiniai mazgai formuoja didelius rezginius, kurie kontroliuoja autonomines funkcijas. Rezginių svarba skausmo jutimui nėra žinoma.

Pirminių aferentinių skaidulų neuronų kūnai lokalizuojasi klajoklio nervo mazge ir T2-L2 bei S1-S5 nugaros smegenų užpakaliniuose raguose. Klajoklio nervo aferentės turi įtakos nocicepciniam jutimui, o tik kai kurios (ne visos) nugaros smegenų aferentės yra susijusios su skausmo jutimu.

Visceralinės pirminės aferentės įeina ir išeina iš nugaros smegenų labai plačiai, įskaitant Lissauerio traktą, taip pat kelis segmentus aukščiau ir žemiau pagrindinio įėjimo. Šios aferentės kontaktuoja tiek su paviršiniais, tiek su giliaisiais užpakalinių ragų neuronais toje pačioje ir priešingoje įėjimui pusėje. Dėl to gaunama plati, difuzinė centrinės nervų sistemos aktyvacija.

Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2012 Nr. 2