Doc. Ingrida Ulozienė, J. Stankūnienė
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Įvadas
Vestibulinė migrena – tai toks migrenos variantas, kai vietoj įprastinio vyraujančio galvos skausmo simptomo yra svaigimas. Pacientai dažniausiai sako, kad staiga be aiškios priežasties atsiranda gana stiprus svaigimas, kuris dažniausiai esti vertigo pobūdžio. Gali padidėti paciento jautrumas garsams, šviesai, galimas pykinimas ar net vėmimas. Priepuolių trukmė įvairi – nuo minučių iki valandų. Daugeliu atvejų pacientų anamnezėje minimi migreninio pobūdžio galvos skausmai, gerybinis paroksizminis vaikų amžiaus vertigo. Tais vestibulinės migrenos atvejais, kai kartu su vertigo būna ir klausos sutrikimų, tinnitus, ją tenka atskirti nuo Menjero ligos. O tai tikras iššūkis otolaringologui. Ryšys tarp kochleovestibulinės disfunkcijos ir migrenos aprašytas dar 1861 m., kai Prosper Meniere aprašė Menjero sindromą migrena sergantiems pacientams. Migrena ir vertigo – dažnos klinikinės situacijos. Vokietijos mokslininkų duomenimis, sergamumas bendroje populiacijoje yra atitinkamai 14 proc. ir 10 proc. [1, 2]. JAV migrena serga beveik 13 proc. suaugusiųjų [3]. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad sergamumas migrena su vertigo siekia net 3,2 proc. [2, 4]. Vestibulinė migrena yra pagrindinė paroksizminio vertigo ir antra pagal dažnumą vertigo priežastis. Ne tik vertigo, bet ir susilpnėjusi klausa gali būti migrenai būdingi simptomai [5]. Tokie terminai kaip migreninis vertigo, vestibulinė migrena nusako pasikartojančius vestibulinius simptomus bei nurodo priežastinį ryšį tarp migrenos ir vestibulinių simptomų [5, 6] Tai pagrįsta epidemiologijos duomenimis ir vestibulinių mėginių rezultatais vertigo metu ir tarp priepuolių. Vertigo skundėsi daug daugiau pacientų, sergančių migrena, nei kenčiančių nuo įtampos tipo galvos skausmų [7]. Migreninio vertigo klinikinių kriterijų nustatymas ir jų įvertinimas buvo svarbus žingsnis vestibulinės migrenos diagnostikoje [8, 9]. Migreninio vertigo simptomai gali būti įvairūs: paroksizminis vertigo, pozicinis paroksizminis vertigo, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Dauguma epizodų nėra susiję su galvos skausmu [10].
Patofiziologija
Vestibulinės migrenos patofiziologija nėra tiksliai ištirta. Teigiama, kad tai centrinės kilmės vestibulinis sutrikimas, bet nėra duomenų, kad vestibulinė migrena negalėtų būti periferinės kilmės [12, 13]. Manoma, kad migrenos aura atsiranda dėl sulėtėjusio nervinių impulsų plitimo smegenų žievėje ir yra susijusi su simptomais, kurie kyla iš smegenėlių [13]. Migrena – tai smegenų liga, kuri atsiranda dėl pokyčių kraujagyslėse [14]. Cutrer ir Baloh teigia, kad galvos svaigimą, nesusijusį su galvos skausmu, lemia neuropeptidų (medžiagos P, neurokinino A, su kalcitonino genu susijusio peptido (CGRP)) išsiskyrimas [12]. Asimetrinis peptido atsipalaidavimas sąlygoja vertigo ir didina jautrumą judesiui. Serotoninas (5 HT) yra taip pat svarbus substratas migrenos patogenezėje. Įdomu tai, kad serotonerginis poveikis sąlygoja vestibulinių neuronų branduolių aktyvumą [11, 13–16]. Vestibulinei migrenai išsivystyti svarbūs ir genetiniai veiksniai. Šeimine hemiplegine migrena susergama dėl CACNA1A geno, kuris atsakingas už neuroninius kalcio kanalus, mutacijos. Šio geno defektai gali sąlygoti ir kitą neurologinę patologiją, kaip antai epizodinę 2 tipo ataksiją [16]. Tačiau kiti baltymų jonų kanalus blokuojantys genai, turintys įtakos vestibulinei migrenai, dar neatrasti. Lee su bendraautoriais nustatė ryšį tarp progesterono receptorių ir su migrena susijusio vertigo [18].
Diagnostikos aspektai
Pacientų, kuriuos vargina migreninė vestibulopatija, nusiskundimai gali būti izoliuoti arba pasireikšti kartu su vertigo, galvos skausmu ar pusiausvyros sutrikimu. Dauguma pacientų net neįtaria, kad galvos svaigimas gali būti sąlygotas migrenos. Neuhauser bei Lempert nustatė galimos ir aiškios vestibulinės migrenos diagnostikos kriterijus (lentelė) [1, 8, 9, 10].
Menjero liga ir vestibulinė migrena
Atkreiptinas dėmesys, kad ir Menjero ligai, ir vestibulinei migrenai būdingas epizodinis vertigo, neurosensorinis klausos sutrikimas bei ūžesys. Vienas skiriamasis bruožas yra tas, kad vestibulinės migrenos vertigo gali trukti ilgiau nei 24 valandas, o išliekantis pusiausvyros sutrikimas gali trukti net kelias savaites. Menjero ligos vertigo nesitęsia ilgiau nei vieną dieną. Kiti simptomai, būdingi vestibulinei migrenai, yra fotofobija, fonofobija, neprogresuojantis neurosensorinis klausos sutrikimas. Moterims galvos svaigimo epizodai susiję su menstruaciniu ciklu. Gerybinis paroksizminis vertigo vaikystėje taip pat leidžia įtarti vestibulinę migreną. Be to, migrena ir vestibulinis sutrikimas gali pasireikšti kartu. Taigi pacientai, kurių nusiskundimai atitinka Menjero ligos kriterijus, turėtų būti ištirti dėl šios patologijos, ypač jeigu anamnezėje yra buvę migreniniai galvos skausmai [19].